Šios savaitės pradžioje trims valandoms į Minską oficialaus vizito buvo atvykęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi – pirmas per pastaruosius 15 metų Vakarų lyderis. Baltarusija šiam vizitui teikė didžiulę reikšmę, prezidentas Aleksandras Lukašenka priėmė S.Berlusconi su didžiausia pagarba, vadino jį „dideliu draugu“.
Tačiau pačioje Italijoje – tik gūžčiojama pečiais. Italijos spauda mano, kad šitaip S.Berlusconi siekė nukreipti dėmesį nuo skandalų, kurie ant jo griūva iš visų pusių. Italijos politikams premjero kelionė pas A.Lukašenką, tituluojamą paskutiniu Europos diktatoriumi, visiškai nepatiko. Parlamentarai net ketina pareikalauti, kad S.Berlusconi jiems atsiskaitytų dėl šio savo vizito.
Tačiau bene labiausiai Italijos spaudą sudomino keturi milžiniški segtuvai, kuriuos dovanų svečiui įteikė prezidentas A.Lukašenka. Tai – archyviniai dokumentai, tarp jų yra ir KGB dokumentų, padėsiančių atskleisti pusę šimtmečio saugomą paslaptį.
Ta proga „La Stampa“ prisiminė buvusio Italijos valstybės vadovo Carlo Azeglio Ciampi apsilankymą Tambove prieš kelerius metus. Už miesto, ledinio vėjo košiamoje lygumoje jis nusilenkė antkapiui, ant kurio nebuvo nei vardų, nei skaičių, o tik vienas užrašas, skelbiantis, kad belaisvių stovykloje, paskubomis pastatytoje Raudonosios armijos 1941 metais, nuo ligų ir išsekimo mirė 8197 italai. Mirtingumas tarp Italijos kareivių buvo košmariškas – 68 procentai. Dar blogesnė lemtis ištiko vokiečių karius, kurių rusai nekentė labiau už viską – jų gyvų liko tik 24 procentai.
Tądien niekas negalėjo pasakyti C.A.Ciampi, kas ir kodėl ten palaidoti, nes Tambovo lagerio dokumentai, kaip ir visų lagerių, kuriuose žuvo 40 tūkst. italų belaisvių, buvo įslaptinti ir saugomi KGB archyvuose. Tačiau dabar įvyko gana netikėtas posūkis. Be to, prezidentas A.Lukašenka pažadėjo, kad jei Italijos vyriausybė norės, Minskas perduos ir kitų dokumentų.
Tačiau kodėl tiek paslapčių tokioje senoje istorijoje? Atsakymas labai paprastas: jos gelmėse slypi pačios bjauriausios komunizmo, taip pat ir itališkojo, pusės. Italų komunistų lyderis Palmiro Togliatti viename sename laiške bendražygiui su neįtikėtinu abejingumu kalba apie italų belaisvių, it musės dvėsusių sovietų lageriuose, likimą. Vienas italų istorikas yra parašęs knygą, kurioje pateikia belaisvių, kuriems pavyko likti gyviems ir grįžti į tėvynę, liudijimus. Tačiau dar labiau joje šokiruoja tas faktas, kad belaisvių prižiūrėtojai buvo taip pat italai – kolaborantai, apsivilkę rusiškas uniformas ir ginkluoti šautuvais.
Jei dokumentai, kuriuos A.Lukašenka perdavė S.Berlusconi, priklausytų vėlesniam laikotarpiui, juose būtų galima aptikti dar labiau intriguojančios medžiagos. Mat Baltarusija gali pateikti medžiagos, kuri papildytų Mitrochino archyvą. Kitais žodžiais, gali būti atskleisti Italijos politikų ir KGB ryšiai.
