Paslaptingu ginklu atakuoti JAV diplomatai ir šnipai piktinasi: kodėl Vašingtonas neieško kaltųjų?

Marcas Polymeropoulos buvo aukšto rango JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentas, kuriam buvo liepta agresyviau veikti Rusijoje. Bet vieną naktį Maskvoje amerikiečio gyvenimas pasikeitė visam laikui. Jis sako, kad jam buvo smogta paslaptingu ginklu – kaip ir dar dešimtims JAV diplomatų bei šnipų. CŽV tyrėjai kalba būtent apie Maskvos darbelius, bet atakų aukos stebisi, kad Donaldo Trumpo administracija esą tik pasyviai stebi situaciją, rašo „GQ“.
Markas Polymeropoulos
Markas Polymeropoulos / „Twitter“ nuotr.

Tą rytą M.Polymeropoulos pabudo jausdamasis labai blogai. Jam svaigo galva, jį pykino.

Apsinuodijau maistu, pamanė vyras, ir nusprendė nukeliauti į vonios kambarį. Bet keldamasis iš lovos jis parvirto. Pabandęs atsistoti, parvirto dar kartą.

Tą 2017 metų gruodžio 5-osios rytą M.Polymeropoulo viešbučio Maskvoje kambarys jam sukosi ratu, o ausyse zvimbė. Šiandien amerikietis atsimena: „Atrodė, kad aš apsivemsiu ir tuo pat metu prarasiu sąmonę.“

M.Polymeropoulos buvo slaptas CŽV agentas, o darbas Maskvoje tikrai nebuvo pirmoji jo misija priešo teritorijoje – amerikietis iki tol veikė Pakistane, Jemene, Irake, Afganistane, kur medžiojo teroristus.

Į vyrą šaudė, jis slėpėsi nuo raketų ugnies, kulkos zvimbė visai šalia jo ausų. Bet tą rytą Maskvoje M.Polymeropoulos jautėsi bejėgis – pirmą kartą savo gyvenime.

„Twitter“ nuotr./Markas Polymeropoulos
„Twitter“ nuotr./Markas Polymeropoulos

Tas incidentas galiausiai apvertė aukštyn kojomis jo gyvenimą. Karjeros CŽV laiptai tiesiog baigėsi, o vyras buvo įsuktas į paslaptingą tarptautinį skandalą dėl esą slapto Rusijos ginklo, kuris naudojamas prieš JAV diplomatus bei šnipus – tiek Maskvoje, tiek pačioje Amerikoje.

Apie mįslingus išpuolius Kuboje ir Kinijoje jau ne kartą rašyta, bet GQ dabar skelbia apie dar mažiausiai tris incidentus, kurie, pasak CŽV ir Kongreso tyrėjų, fiksuoti pačioje JAV teritorijoje.

Nuo Viduriniųjų Rytų – prie Rusijos

M.Polymeropoulos apie, jo paties teigimu, „tylias žaizdas“ viešai iki šiol nekalbėjo. Tačiau dabar amerikietis nutarė prabilti apie CŽV nenorą padėti jam ir kitiems nukentėjusiems agentams – pavyzdžiui, vengiama suteikti medicininę pagalbą.

„Jie privalo suteikti reikalingą pagalbą ir neturėtų aiškinti, kad mes viską išsigalvojame. Noriu, kad būtų oficialiai kalbama apie kovinę traumą“, – teigė buvęs agentas.

Nors JAV žvalgybos bendruomenė prieš pat D.Trumpo inauguraciją 2017-ųjų sausį paskelbė, kad Rusija sėkmingai kišosi į Amerikos prezidento rinkimus, išrinktasis ekscentrikas į tokias išvadas nekreipė dėmesio.

Jam taip pat neramu, kad Vašingtonas nei tiria, nei kaip nors kitaip reaguoja į esą vis įžūlesnį Rusijos elgesį: „Mūsų vadovybė elgiasi netinkamai, daug kas šlykštisi. Daug žmonių labai pikti. Kaip čia pasakius? CŽV turės už tai atsakyti.“

Nuvylė M.Polymeropoulą ir pats prezidentas. Nors JAV žvalgybos bendruomenė prieš pat D.Trumpo inauguraciją 2017-ųjų sausį paskelbė, kad Rusija sėkmingai kišosi į Amerikos prezidento rinkimus, išrinktasis ekscentrikas į tokias išvadas nekreipė dėmesio.

Atvirkščiai, D.Trumpas su Kremliumi norėjo draugauti. Į Baltuosius rūmus 2017 metų gegužę jis pasikvietė Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, su kuriuo šaipėsi iš buvusio Federalinio tyrimų biuro direktoriaus Jameso Comey ir kuriam perdavė slaptus Izraelio žvalgybos duomenis.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos nuotr./Donaldas Trumpas ir Sergejus Lavrovas
Rusijos Užsienio reikalų ministerijos nuotr./Donaldas Trumpas ir Sergejus Lavrovas

„Pamaniau, kad situacija tokia, lyg George'as W.Bushas būtų pakvietęs Osamą bin Ladeną į JAV po rugsėjo 11-osios išpuolių ir jam pareiškęs, jog viskas gerai. Tokie dalykai mums kėlė nerimą. Sprogdavo galva“, – pasakojo M.Polymeropoulos.

Jis CŽV Europos ir Eurazijos misijų centre dirbti pradėjo 2017 metų sausį. CŽV direktoriumi tuo metu dirbęs Mike'as Pompeo pavaldiniams paskelbė, kad laikas ryžtingiau kovoti su Rusijos vykdomomis „aktyviųjų priemonių“ kampanijomis.

Į pagalbą buvo pasikviesti Viduriniuose Rytuose užsigrūdinę CŽV kovos su terorizmu pareigūnai, nors ir nieko nežinoję apie Rusiją, jos istoriją ir kultūrą. Pats M.Polymeropoulos pripažino: „Apie Rusiją nežinojome nieko.“

„Bet visos mūsų misijos tarp Airijos ir Azerbaidžano turėjo persiorientuoti ir pradėti dirbti su Rusijos byla – taip, kaip senais laikais, kai kiekvienoje misijoje buvo SSRS byla. Rusijos nebebuvo galima ignoruoti“, – tvirtino agentas.

Mįslingas priepuolis

2017-ųjų rudenį M.Polymeropoulos su kolega nutarė, kad reikia nuvykti į Rusiją. Jis ten dar nebuvo viešėjęs ir pamanė, kad kelionė būtų naudinga profesine prasme – praverstų susitikimai su JAV diplomatais, galbūt pavyktų pabendrauti su kolegomis rusais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Maskva
AFP/„Scanpix“ nuotr./Maskva

Maskva išdavė abiem amerikiečiams vizas, bet Rusijos ambasados Vašingtone atstovai M.Polymeropoului tiesiai pasakė: geriau nevykti. Rusų neįtikino aiškinimai, esą į Maskvą keliaujama tartis dėl bendradarbiavimo kovos su terorizmu klausimais, o ne tiesiog vykdyti slaptų žvalgybinių misijų.

Tokius įtarimus paneigęs M.Polymeropoulos tų metų gruodį vis dėlto išvyko į Rusiją ir apsigyveno viešbutyje „Marriott“ Maskvoje. Juos visur sekė Rusijos agentai, bet amerikiečiai darė ką norėjo – lankėsi „McDonald's“, važinėjo metro, gėrė baruose.

Oficiali vizito dalis buvo gana nemaloni. Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) atstovai, anot M.Polymeropoulo, svečiams tiesiai pasakė: „Jūs čia nelaukiami.“ Ir dar pažėrė moralų dėl Amerikoje bujojančio sisteminio rasizmo.

Gal rusai netyčia mane sužeidė nuotoliniu būdu siurbdami duomenis iš mano telefono? Taip elgiasi visi, bet gal rusai persistengė?

M.Polymeropoulos dabar teigia, kad jį labai nustebino Rusijos pareigūnų nemandagumas: „Aš žinojau, kad rusai manęs nemėgsta, bet tikėjausi, jog jie elgsis kiek mandagiau.“

Dėl fizinio pavojaus amerikietis nesibaimino, bet tada smogė baisioji naktis viešbutyje. Nors nieko ypač klastingo jis neįtarė ir po to, po kelių dienų jam vėl pradėjo svaigti galva.

Suprakaitavęs ir beveik negalėdamas pajudėti, M.Polymeropoulos vargais negalais grįžo į viešbučio kambarį, iš kurio nekišo nosies iki pat skrydžio atgal į JAV.

„Twitter“ nuotr./Markas Polymeropoulos
„Twitter“ nuotr./Markas Polymeropoulos

Grįžus į Ameriką problemos, deja, nesibaigė. Jau kitų metų vasarį CŽV agentui ėmė beprotiškai spausti galvą, o nepadėjo niekas – net antibiotikai. Kovo mėnesį M.Polymeropoulos nebegalėjo matyti į tolį ir vairuoti.

„Kolegos manė, kad galbūt Rusijoje buvau atakuotas kažkokiu prietaisu. Tačiau kokiu? Gal rusai netyčia mane sužeidė nuotoliniu būdu siurbdami duomenis iš mano telefono? Taip elgiasi visi, bet gal rusai persistengė?“ – savo mintis atsimena M.Polymeropoulos.

Istorija iš Kubos pribloškė

Sveikatos problemoms nesiliaujant, M.Polymeropoulos vis dėlto pastebėjo, kad jo simptomai labai panašūs į Amerikos diplomatų, kurie, regis, buvo užpulti Kubos sostinėje Havanoje.

2016 metais daugiau nei dvidešimt amerikiečių, dirbusių atkurtoje JAV ambasadoje Havanoje, pradėjo skųstis keistu negalavimu. Vieni ėmė girdėti mįslingus garsus ir jausti staigų kaukolės spaudimą, kitiems svaigo galva, ėmė kankinti nemiga.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JAV ambasada Havanoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JAV ambasada Havanoje

Kaip ir M.Polymeropoulą, JAV diplomatus Kuboje kankino visa simptomų konsteliacija – staigius smūgius keisdavo pauzės ir atvirkščiai, o visa tai tiesiog varė iš proto.

Nuomonę apie tai, kas įvyko, turėjo visi – bet ne tikslius duomenis. Svarstyta, kad tai buvo garsinė ataka, kurią surengė kietosios linijos šalininkai Kubos saugumo tarnybose, nepatenkinti santykių su JAV atšilimu. Kiti tikino, kad kaltas tiesiog kolektyvinis nerimas ir paranoja.

Pareigūnas pradėjo pats vaikščioti pas įvairius specialistus – neurologus, infekcinių ligų specialistus, odontologus, miego ekspertus, alergologus. Bet nuolatinės migrenos nenuvaikė niekas.

Tiesa, dalis amerikiečių Kuboje buvo CŽV agentai – po diplomatine priedanga. Tarnybos būstinėje imta vis garsiau svarstyti, kad išpuolių kaltininkė – Rusija.

O M.Polymeropoulos ir pats padarė išvadą, kad Maskvoje nukentėjo lygiai taip pat, kaip jo tautiečiai Kuboje. Vyras išsiaiškino, kad panašius simptomus jaučia ir Rusijoje kartu su juo viešėjęs kolega.

„Twitter“ nuotr./Markas Polymeropoulos
„Twitter“ nuotr./Markas Polymeropoulos

Tačiau CŽV medikai su tokia nuomone – kad buvo įvykdytas užpuolimas – nesutiko. Taip, išrašė kelis testus, bet M.Polymeropoulos kaip tik tuo metu jautėsi geriau, ir jo versija buvo atmesta.

Skausmas vis dėlto greitai sugrįžo. Pareigūnas pradėjo pats vaikščioti pas įvairius specialistus – neurologus, infekcinių ligų specialistus, odontologus, miego ekspertus, alergologus. Bet nuolatinės migrenos nenuvaikė niekas.

Darbo, tiesa, netrūko – vadovauti slaptų CŽV operacijų Europoje ir Eurazijoje tinklui reikia intensyviai. M.Polymeropoulos netrukus sukaupė net keturis mėnesius nedarbo dienų.

CŽV vadovybė nenori gilintis?

Tuo tarpu aukų sąrašas plėtėsi. 2018 metų birželį JAV valstybės departamentas buvo priverstas evakuoti tuziną pareigūnų iš Guangdžou miesto Kinijoje – visiems jiems irgi pradėjo plyšti galva, visi jie girdėjo keistus garsus.

Mokslininkams jau pradėjus kalbėti apie keistą „tyros kontūzijos“ („immaculate concussion“) sindromą, M.Polymeropoulos pagaliau sulaukė privačių medikų diagnozės – esą jį kamuoja pakaušio neuralgija.

CŽV, tiesa, ir toliau nenorėjo nieko girdėti – net po to, kai mokslininkai, žvalgybos pareigūnai ir žiniasklaida ėmė kalbėti, kad Kuboje ir Kinijoje greičiausiai buvo panaudoti mikrobangų ginklai, istorikams puikiai pažįstami dar nuo Šaltojo karo laikų.

Jau vėliau buvę M.Polymeropoulo kolegos jam ėmė pasakoti apie vis daugiau panašių mįslingų incidentų – Australijoje, Taivane, Lenkijoje, Sakartvele, net JAV Filadelfijos mieste.

Aišku, iki šiol nesutariama, ar tikrai buvo panaudoti mikrobangų ginklai. Bet M.Polymeropoulos neabejoja, kad jį užpuolė Rusija.

2019-ųjų balandį, CŽV praleidęs net 26 metus, amerikietis nutarė pasitraukti iš tarnybos. Jam buvo tik 50 metų, bet kitos išeities esą nebuvo: „Tikrai turėjau ką pasiūlyti. Bet turėjau išeiti, nes tas prakeiktas galvos skausmas niekaip nedingo.“

Įdomiausia, kad jau vėliau buvę M.Polymeropoulo kolegos jam ėmė pasakoti apie vis daugiau panašių mįslingų incidentų – Australijoje, Taivane, Lenkijoje, Sakartvele, net JAV Filadelfijos mieste.

Praėjusių metų pabaigoje JAV žiniasklaida skelbė ir apie Baltųjų rūmų darbuotoją, kuri su šunimi vaikštinėjo Arlingtone, Vašingtono priemiestyje. Praėjusi gatvėje pastatytą mikroautobusą, moteris staiga pamatė, kad šuo ėmė purtytis, o netrukus ir pati apsvaigo.

Baltieji rūmai, anot „GQ“, įsakė CŽV pradėti tyrimą, darbo ėmėsi ir Nacionalinės saugumo tarybos biogynybos skyrius.

Nors tada smogė COVID-19 pandemija, tyrėjai sugebėjo šį tą svarbaus išpešti iš mobiliųjų telefonų duomenų. Paaiškėjo, kad labai netoli visų CŽV agentų, kurie buvo užpulti, buvo Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) operatyvininkai – dviem atvejais, tame pačiame viešbutyje.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Gina Haspel
„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Gina Haspel

Gruodį savąsias išvadas CŽV komanda nunešė tarnybos direktorei Ginai Haspel. Bet susitikimas nepavyko – anot „GQ“ šaltinių, G.Haspel supykusi tepasakė: „Jūs tik bandote sukurti problemų Rusijos klausimu.“

Galbūt jos tiesiog neįtikino sukaupti duomenys. Bet kitas paaiškinimas kur kas niūresnis – „Politico“ skelbė, kad G.Haspel nenoriai teikia informaciją apie Rusijos veiksmus D.Trumpui, nes pastarasis vengia kritikuoti Kremlių ir Vladimirą Putiną.

„Niekas neinformuoja prezidento apie Rusiją. Visi siaubingai bijo, nes jis sprogs ir viskas subyrės – jis jaučia keistą palankumą Putinui. Jis nori, kad Putinas jį mėgtų. Putinas turi viską, ką Trumpas norėtų turėti“, – mano M.Polymeropoulos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis