„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Patikėjo šimtai: tornadas Uhane nesugriovė COVID-19 esą sukūrusios laboratorijos

Sąmokslo teorijų ieškotojai net iš reportažo apie gamtos katastrofą sugeba sukurti melagieną – esą tornadas sunaikino Kinijos laboratoriją, iš kurios po pasaulį paplito koronavirusas. Taip viename sakinyje, minint tikrai praūžusį tornadą, suplakta pusantro melo – laboratorija nesugriuvo ir kol kas dar neįrodyta, kad užkratas tikrai ištrūko iš jos, nors net mokslininkai neatmeta tokios galimybės.
Uhano virusologijos institutas
Uhano virusologijos institutas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Sukūrė ir virusą, ir tornadą?

„Tornadas sunaikino laboratoriją, kurioje buvo sukurtas virusas“, – tokį lakonišką įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ prieš mėnesį paskelbė vienas kartvelas.

Kartu jis pasidalino maždaug 40 sekundžių tarytum žinių laidos pranešimu, kuriame pasakojama, kad stichija nusinešė mažiausiai 12 gyvybių, šimtai žmonių buvo sužeisti.

Anot pranešėjos, tornadas nusiaubė Uhaną – pandemijos ground zero (vietą, kur pandemija prasidėjo, – red. past.).

Nors, sprendžiant iš rodomų vaizdų, buvo padaryta nemažai žalos, apie laboratorijos sunaikinimą įraše nekalbama.

Po poros dienų kitas kartvelas „Facebook“ pasidalino tuo pačiu vaizdo įrašu ir „nuomone“, kad „baltųjų skrybėlių“ tariamai sukurtas tornadas sugriovė Uhano laboratoriją, kur „dirbtinai buvo sukurtas koronavirusas“, nukreiptas prieš žmoniją.

„Karma grįžta“, – apibendrino jis.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Įrašas jau buvo įvertintas kaip melagiena, bet juo toliau dalinamasi
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Įrašas jau buvo įvertintas kaip melagiena, bet juo toliau dalinamasi

Tačiau nei vienas, nei kitas įrašas, kuriais jau suspėjo pasidalinti bemaž 1,5 tūkst. žmonių, nesutampa su kartu publikuoto reportažo turiniu ir viešai prieinama informacija apie šią nelaimę.

Reportaže net neminima, kad laboratorija būtų kaip nors nukentėjusi.

Sugriauta nemažai pastatų, bet ne laboratorija

„Facebook“ įrašuose tikras vienas dalykas – kad neseniai Uhaną nusiaubė tornadas.

Jo padariniai ir užfiksuoti trumpame fillmuke iš tinklalapio weather.com, kuriuo pasidalino „Facebook“ vartotojai.

Šį vaizdo įrašą gegužės 17 d. paskelbė „The Weather Channel“ – JAV Džordžijos valstijoje įsikūręs televizijos kanalas, kuris nuo 1982 m. transliuoja prognozes ir su orais susijusias naujienas bei analizes.

Reportaže pasakojama, kad du tornadai vienas po kito suniokojo namus ir kitus pastatus dviejuose Kinijos miestuose – Uhane ir Šengze. Buvo apgriauti arba visai sugriauti 250 statinių.

Tačiau apie jokią laboratoriją neužsiminta nė žodžiu. Koronavirusas paminėtas tik tiek, kad Uhanas buvo pandemijos ground zero – taip angliškai vadinama vieta, kurioje prasidėjo koks nors reiškinys.

Trumpas įrašas baigiamas paaiškinimu, kad tornadus sukelia tam tikros audros, susidarius giliam, nuolat besisukančiam ir aukštyn kylančiam oro sūkuriui.

Tokios audros Kinijoje šiuo metų laiku, ypač keičiantis klimatui, nėra retos.

Šiame reportaže rodoma ir pasakojama, kas liko po 24 m/s greičiu praūžusio vėjo, kuris tariamai suniokojo laboratoriją.

Apie pragaištingą gamtos reiškinį pranešė ir didžiosios pasaulio žiniasklaidos priemonės.

„Reuters“, remdamasi oficialia Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“, perdavė jau minėtą informaciją – kad žuvo 12 žmonių, buvo padaryta nemažai žalos turtui.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Tornadas tikrai nusiaubė Uhaną, bet laboratorijos nesugriovė
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Tornadas tikrai nusiaubė Uhaną, bet laboratorijos nesugriovė

8 žmonės žuvo, dar 280 buvo sužeista, tornadui nusiaubus Kaidianą, vieną iš Uhano rajonų.

Buvo sugriauti 27 ir apgriauti 130 namų. Apgadinti ir du kranai bei 8 tūkst. ploto statybų aikštelė.

Kitas tornadas užgriuvo už 400 km į rytus nuo Uhano, netoli Geltonosios jūros esantį Šengze miestą.

Ten žuvo keturi žmonės, buvo sužeista apie pusantro šimto.

Stichija apgadino elektros perdavimo linijas, sugriovė kelių gamyklų pastatus.

Tuo pačiu metu siautusios audros žalos padarė ir už 100 km esančiam Šanchajui.

Nė viename iš cituotų ar kitų (pavyzdžiui, čia, čia, čia) žiniasklaidos pranešime nebuvo paminėta, kad būtų tornadas būtų sugriovęs ar bent apgadinęs Uhano laboratoriją.

Tornado kūrėjais pavertė kompiuterių įsilaužėlius

Viesulas (Šiaurės Amerikoje jis vadinamas tornadu) yra stipriai besisukanti oro kolona, kurios vienas galas remiasi į žemę, o antras – į liūtinius kamuolinius, retais atvejais – kamuolinius debesis.

Tornadas susidaro, kai audros metu atsiranda sūkurys – besisukanti oro kolona.

Jai svyrant, karštas oras kyla į viršų, o šaltas spaudžiamas žemyn.

Sūkuriui prisipildžius vandens garų, atsiranda piltuvėlio formos debesis.

Jis paliečia žemę, sūkurio judėjimo greitis padidėja.

„Scanpix“/AP nuotr./Tornadas
„Scanpix“/AP nuotr./Tornadas

Kad geriau perprastų tornadų susidarymo mechanizmą, mokslininkai juos modeliuoja teoriškai ir atlieka eksperimentus, laboratorijose sukurdami mažesnius jų modelius.

Bet tai nereiškia, kad Uhane siautęs tornadas buvo sukurtas dirbtinai.

Minėtos „baltosios skrybėlės“ greičiausiai yra „Įsilaužėliai baltomis skrybėlėmis“ (angl. White Hat Hackers) – vadinamieji etiški įsilaužėliai, kurie informacinėse sistemose ieško spragų, bet, priešingai nei „juodosios skrybėlės“, ne siekdami pakenkti ar pasipelnyti, o apsaugoti nuo kiberatakų ar kitokios žalos.

Jie padeda kompanijoms rasti saugumo trūkumus ir užkirsti kelią tiems, kurie turi piktų kėslų. Su tornadais jie neturi nieko bendro.

Viruso kilmę tiria iki šiol

Vienintelis teiginys, esą Uhano laboratorijoje „dirbtinai buvo sukurtas koronavirusas“, turi grūdą tiesos.

Nors tai panašu į sąmokslo teoriją, iki šiol tiriama versija, kad SARS-CoV-2 išplito iš šios laboratorijos.

Uhane žiemą apsilankę Pasaulio sveikatos ekspertai paskelbė, kad viruso „pabėgimo“ iš laboratorijos versija yra mažai tikėtina.

Tačiau ji nebuvo kategoriškai paneigta, o ataskaita iškėlė dar daugiau klausimų nei pateikė atsakymų.

Pastarosiomis savaitėmis pasirodė pranešimų, esą trys Uhano laboratorijos mokslininkai dar 2019 m. lapkritį, prieš pat koronavirusui ėmus plisti po miestą, atsidūrė ligoninėje.

Be to, JAV prezidentas Joe Bidenas gegužės pabaigoje nurodė žvalgybos agentūroms padvigubinti pastangas tiriant SARS-CoV-2 kilmę.

Kiek anksčiau jo patarėjas sveikatos klausimais, JAV vyriausiasis epidemiologas Anthony Fauci pripažino nesąs tikras, kad virusas atsirado natūraliu būdu.

Grupė mokslininkų laiške, kuris buvo paskelbtas žurnale „Science“, pakvietė kruopščiai ištirti dvi galimas versijas: natūraliai atsiradusio viruso peršokimą iš gyvūnų į žmonių organizmus ir incidentą, kuomet laboratorijoje tiriamas „laukinis“ viruso pavyzdys atsitiktinai pateko į išorę.

Pasak jų, abi hipotezės turėtų būti vertinamos rimtai, kol bus gauta pakankamai duomenų.

123RF.com nuotr./Instrukcija dėl koronaviruso
123RF.com nuotr./Instrukcija dėl koronaviruso

Pastarosios teorijos šalininkai spėja, kad virusas galėjo netyčia ar sąmoningai iš laboratorijos paplisti Uhano mieste, kuriame buvo užregistruoti pirmieji užsikrėtimai juo.

Tokius įtarimus sustiprina faktas, kad Uhano virologijos institutas jau ilgiau nei dešimtmetį tyrinėja koronavirusus šikšnosparnių organizmuose.

Institutas įsikūręs vos už 40 min. važiavimo nuo Huanano turgaus, kuriame buvo prekiaujama šviežia mėsa, jūros gėrybėmis ir panašiais produktais.

Manoma, kad kaip tik iš jo paplito SARS-CoV-2.

Kai kurių manymu, turguje virusas galėjo atsidurti ne iš laukinės gamtos, o iš laboratorijos.

Uhano maisto turgus
Uhano maisto turgus

Šią teoriją imta platinti pandemijos pradžioje, ją aktyviai palaikė tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Buvo kalbama, esą SARS-CoV-2 buvo sukurtas kaip biologinis ginklas.

Tokie samprotavimai greitai buvo atmesti kaip sąmokslo teorija, tačiau pastaruoju metu buvo grįžta prie sąmoningos ar netyčinės laboratorijos kaltės.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs