Dokumente rašoma, kad rugpjūčio 27-ąją apie 9 val. vietos laiku I.Karimovas be sąmonės skubiai atvežtas į centrinę Uzbekistano sveikatos apsaugos ministerijos medicininio sanitarinio susivienijimo klinikinę ligoninę.
„Atlikti tyrimai, įskaitant kompiuterinę galvos smegenų tomografiją, parodė ūmų galvos smegenų kraujotakos sutrikimą su gausia subarachnoidaline hemoragija (insultas). Arterinis spaudimas buvo 250/120 mm gyvs. st. Sustojo širdis. Pradėta reanimacija ir po 20 minučių pavyko atkurti širdies veiklą. Pacientui išsivystė atoninė koma su galvos smegenų kamieno funkcijų slopinimu ir jam pradėta dirbtinė plaučių ventiliacija“, – rašoma išvadoje.
Toliau rašoma, kad rugpjūčio 28-osios naktį sušauktas konsiliumas. Be Uzbekistano specialistų jame dalyvavo neurochirurgai, kardiologai ir reanimatologai iš užsienio šalių. Konsiliumo metu nuspręsta, kokią gydymo taktiką taikyti toliau.
„Neurologinė paciento būklė nuo pat pradžių buvo charakterizuojama kaip atoninė koma. Neurologiškai: difuzinė raumenų atonija, arefleksija. Pacientui tris kartus atliktas dinaminis elektroencefalograminis tyrimas, kaskart konstatuojant tas pačias išvadas, kad galvos smegenų bioelektrinis aktyvumas smarkiai prislopintas. Vykdant intensyvią terapiją pacientui lėtai progresavo vidaus organų funkcijų sutrikimai (širdies-kraujagyslių, plaučių, kraujo krešėjimo, inkstų, kepenų), vystėsi poliorganinis nepakankamumas“, – konstatuoja medikai.
Nepaisant medikų pastangų, pasak pranešimo, rugsėjo 2-ąją, 20.15 val. vietos laiku, I.Karimovui sustojo širdis. Vėl pradėta intensyvi reanimacija, bet ji buvo nesėkminga. 20.55 val. vietos laiku konstatuota biologinė paciento mirtis.
Po prieštaringų pranešimų, kad I.Karimovas mirė, ir tokių pranešimų paneigimų Uzbekistano vyriausybė penktadienio vakarą oficialiai paskelbė žinią apie prezidento mirtį. I.Karimovo laidotuvės pagal islamo papročius bus surengtos šeštadienį gimtajame Samarkando mieste.
I.Karimovas nuo 1989 m. iki 1991 m. buvo pirmuoju Uzbekistano SSR komunistų partijos sekretoriumi, o 1991-aisiais, kai griūvant Sovietų Sąjungai Uzbekistanas paskelbė nepriklausomybę, tapo naujos šalies prezidentu, kurio pareigas ėjo ketvirtį amžiaus iki mirties.
Per savo valdymo metus I.Karimovas kaltintas autoritarizmu, nesiskaitymu su žmogaus teisėmis, žiauriu oponentų ir opozicijos persekiojimu.
