Centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad E.Rachmono Tadžikistano demokratinė liaudies partija per sekmadienį vykusį balsavimą užsitikrino daugiau nei 65 proc. balsų.
„Per rinkimus į Tadžikistano parlamento žemuosius rūmus, vykusius kovo 1-ąją, Tadžikistano demokratinė liaudies partija gavo 2,4 mln. (65,2 proc.) balsų. Rinkėjų aktyvumas buvo 87,7 proc.“ – per spaudos konferenciją sakė rinkimų komisijos pirmininkas Šermuhamadas Šochijenas.
Prezidento partija turėtų gauti apie trečdalį vietų daugiamandatėje apylinkėje, tačiau kol kas neaišku, kiek jos narių į 63 vietų parlamento žemuosius rūmus buvo išrinkti vienmandatėse apylinkėse. Apžvalgininkai prognozuoja, kad vienmandatėse apylinkėse taip pat laimės daugiausiai E.Rachmono šalininkai.
Į parlamentą taip pat pateko ir kiti prezidento politiką palaikantys judėjimai – Žemdirbių partija, Ekonomikos reformų partija ir Socialistų partija. Pastaroji į parlamentą pateko pirmąjį kartą.
Tuo tarpu Tadžikistano islamiškojo atgimimo partija – pagrindinė opozicinė jėga šioje 8 mln. gyventojų turinčioje Centrinės Azijos šalyje – neperkopė 5 proc. balsų slenksčio, kad jos kandidatai patektų į parlamentą pagal partijos sąrašą.
Vakarų šalys dar niekada nėra pripažinusios laisvais ir sąžiningais rinkimų Tadžikistane, kuriam E.Rachmonas vadovauja nuo 1992 metų.
Šiemet rinkimų kampaniją taip pat temdė suvaržymai kandidatams naudotis žiniasklaidos kanalais, sakoms Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) bei Europos Parlamento stebėtojų delegacijos pranešime.
„Daugiau negu pusė stebėtų balsų skaičiavimo procedūrų buvo įvertintos neigiamai“, – nurodė stebėtojai.
Pasak jų, šis balsavimas buvo geresnis negu ankstesni, bet nesuteikė lygių galimybių visiems kandidatams.
„Nors pastebėjome tam tikrų pagerėjimų – pavyzdžiui, rinkimų įstatymuose – tebebuvo piktnaudžiaujama deputatų turimu pranašumu“, – sakė ESBO Parlamentinės Asamblėjos delegacijos vadovas Geiras Joergenas Bekkevoldas.
62 metų E.Rachmonas, buvęs sovietinio kolūkio pirmininkas, savo šalyje griežtai tramdo negausią ir susiskaldžiusią opoziciją. Jis užsitikino Rusijos karinę pagalbą kovoje su islamistais sukilėliais per 1992–1997 metų pilietinį karą, nusinešusį tūkstančius žmonių gyvybių.
Rusija tebelaiko Tadžikistane, besiribojančiame su Afganistanu ir Kinija, apie 6 000 karių, kurie yra didžiausias Maskvos sausumos pajėgų kontingentas užsienyje. Daugiau negu 1 mln. tadžikų uždarbiauja Rusijoje, siųsdami namo pinigus, kurie labai padeda palaikyti braškančią Tadžikistano ekonomiką.
