Praeitą mėnesį Šiaurės Korėja pasitraukė iš Švedijoje surengtų darbinio lygio derybų dėl jos branduolinės programos, pareiškusi, kad yra nusivylusi, jog Vašingtonas nepateikė „naujų ir kūrybingų“ sprendinių.
Derybų procesas yra įstrigęs nuo vasarį Hanojuje surengto Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo, iširusio abiem šalims nesutariant dėl siūlymų sušvelninti Pchenjanui taikomas sankcijas ir galimų jo atsakomųjų žingsnių.
Pchenjanas vėliau pareikalavo, kad Vašingtonas iki šių metų galo pasiūlytų naują strategiją, taip pat įvykdė virtinę raketų paleidimų. Vėliausias iš jų buvo praeitą savaitę, kai Šiaurės Korėja paskelbė išbandžiusi „itin didelį salvinės raketų ugnies įrenginį“.
Praeitą penktadienį paskelbtoje Valstybės departamento kasmetinėje ataskaitoje Šiaurės Korėja vėl įvardijama kaip terorizmą remianti valstybė ir pakartojama, kad Pchenjanas yra „susijęs su nužudymais užsienyje“.
Kim Jong Uno vyresnis netikras brolis Kim Jong Namas 2017 metais buvo nužudytas Kvala Lumpūro tarptautiniame oro uoste nervus paralyžiuojančia medžiaga. Tarnybos dėl šios atakos apkaltino Pchenhaną, bet balandį prokurorai panaikino kaltinimus žmogžudyste vienai vietnamietei, kuri buvo likusi vienintelė įtariamoji.
Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerija Valstybės departamento ataskaitą pasmerkė kaip „sunkią politiškai motyvuotą provokaciją“, sakoma antradienį paskelbtame valstybinės naujienų agentūros KCNA pranešime. Be to, URM atstovas apkaltino pačias Jungtines Valstijas esant „terorizmo židiniu ir vadeiva“.
„Dėl tokio JAV požiūrio kanalas dialogui tarp KLDR [Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos] ir JAV vis labiau siaurėja“, – pridūrė pareigūnas.
