Šį pareiškimą Kim Yo Jong paskelbė atsakydama į Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino raginimus priimti deklaraciją, kuria būtų užbaigtas 1950–1953 metų karas, ir taip sugrąžinti taiką.
Praėjusią savaitę Šiaurės Korėja atliko pirmuosius po pusės metų pertraukos raketų bandymus, o Pietų Korėja pirmą kartą išbandė iš povandeninio laivo paleistą balistinę raketą.
„Jei (Pietų) Korėja atsiribos nuo savo praeities, kai mus provokavo ir kritikavo kiekviename žingsnyje, taikydama dvigubus standartus, sugrąžins savo žodžiams bei veiksmams nuoširdumą ir atsisakys priešiškumo, tuomet mes norėsime atnaujinti glaudžius kontaktus ir vesti konstruktyvias diskusijas dėl santykių atkūrimo ir plėtojimo“, – sakė Kim Yo Jong.
Kalbėdama apie galimybę pasirašyti deklaraciją dėl karo užbaigimo, Šiaurės Korėjos lyderio sesuo sakė: „Turime užtikrinti abipusę pagarbą vieni kitų atžvilgiu ir atsisakyti išankstinių nusistatymų, itin priešiškos politikos ir nesąžiningų dvigubų standartų.“
Jos komentarų tonas sudaro kontrastą anksčiau penktadienį vieno Šiaurės Korėjos aukšto rango diplomato paskelbtam pareiškimui, esą deklaracija dėl karo užbaigimo gali būti panaudota kaip „dūmų uždanga pridengti JAV priešišką politiką“ Šiaurės Korėjos atžvilgiu.
Užsienio reikalų viceministras Ri Thae Songas sakė, kad Pietų Korėjoje ir netoliese dislokuoti amerikiečių kariai ir ginkluotė, taip pat reguliariai rengiamos JAV karinės pratybos regione liudija, kad „priešiška JAV politika Šiaurės Korėjos atžvilgiu su kiekviena diena tampa vis labiau piktavališka“.
Pchenjanas taip pat tvirtina, kad šaliai taikomos JAV vadovaujamos ekonominės sankcijos irgi įrodo Amerikos priešiškumą Šiaurės Korėjai.
Atsakydama į Ri Thae Songo pareiškimą, Pietų Korėjos suvienijimo ministerija nurodė, jog tęs pastangas priimti deklaraciją dėl karo užbaigimo ir stiprinti bendradarbiavimą su susijusiomis šalimis. Ministerijos atstovas sakė, kad karo pabaigos paskelbimas būtų „labai reikšmingas žingsnis“, nes galėtų tapti atspirties tašku taikos deryboms ir Korėjos pusiasalio denuklearizacijai.
Abi Korėjos techniškai tebekariauja, nes 1950–1953 metų Korėjos karas baigėsi tik paliaubomis, o ne formalia taikos sutartimi. Šiaurės Korėja visąlaik norėjo pasirašyti taikos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, kuris oficialiai užbaigtų karą ir sudarytų sąlygas ilgainiui pagerinti dvišalius santykius.
Kai kurie ekspertai sako, kad pasirašius taikos sutartį Šiaurės Korėja galėtų reikalauti, kad Jungtinės Valstijos išvestų 28,5 tūkst. Pietų Korėjoje dislokuotų savo karių ir atšauktų sankcijas.
