Naujausioje pasaulinių grėsmių ataskaitoje taip pat teigiama, kad klimato kaita tebėra viena iš svarbiausių ilgalaikių problemų. Ataskaita paskelbta prieš kasmetinį verslo ir politikos lyderių susitikimą Šveicarijos Alpių kurorte Davose ir yra pagrįsta beveik 1 500 ekspertų, verslo lyderių ir politikos formuotojų apklausa.
Ataskaitoje klaidingos ir melagingos informacijos poveikis yra vadinamas didžiausia pasauline grėsme ateinančius dvejus metus, pabrėžiant, kad sparti technologijų pažanga taip pat sukuria naujų problemų arba pablogina esamas.
Ataskaitos autoriai nerimauja, jog dirbtinio intelekto pokalbių robotų, tokių kaip „ChatGPT“, suklestėjimas reiškia, kad sudėtingą turinį, kuriuo galima manipuliuoti žmonių grupėmis, galės kurti ne tik specialių įgūdžių turintys asmenys.
Kitą savaitę vyksiančiuose susitikimuose Davose, kuriuose, kaip tikimasi, dalyvaus technologijų bendrovių vadovai, įskaitant „OpenAI“ generalinį direktorių Samą Altmaną (Semą Oltmaną), „Microsoft“ generalinį direktorių Satya Nadellą (Satiją Nadelą) ir tokius dirbtinio intelekto pramonės atstovus kaip „Meta“ vyriausiasis dirbtinio intelekto mokslininkas Yannas LeCunas (Janas LeKanas), dirbtinio intelekto tema bus viena svarbiausių.
Ataskaitoje teigiama, kad DI generuojamos dezinformacijos grėsmė atsirado kaip tik tuo metu, kai milijardai žmonių daugybėje valstybių, įskaitant tokias dideles ekonomikas kaip Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Indonezija, Indija, Meksika ir Pakistanas, šiais ir ateinančiais metais eis prie balsadėžių.
„Galite pasitelkti dirbtinį intelektą, kad kurtumėte sintetinę vaizdakaitą ir iš tikrųjų paveiktumėte dideles grupes, o tai iš tiesų skatina dezinformaciją“, – sakė „Marsh“, kurios patronuojančioji bendrovė „Marsh McLennan“ kartu su „Zurich Insurance Group“ parengė ataskaitą, rizikos valdymo vadovė Carolina Klint (Karolina Klint).
Pasak jos, visuomenė gali dar labiau poliarizuotis, nes žmonėms bus sunkiau patikrinti faktus. Be to, melaginga informacija gali būti panaudota, siekiant priversti žmones suabejoti išrinktų vyriausybių teisėtumu, o tai reiškia, kad demokratiniai procesai gali būti pakirsti, be to, tai dar labiau padidintų visuomenės poliarizaciją, teigė C. Klint.
Pasak jos, dirbtinio intelekto plėtra kelia daugybę kitų grėsmių. Ji gali suteikti daugiau galimybių piktų kėslų turintiems asmenims, palengvindama kibernetinių atakų vykdymą, pavyzdžiui, automatizuodama bandymus sukčiauti arba kurdama pažangias kenkimo programas.
Naudojant dirbtinį intelektą „nereikia būti pačiu aštriausiu įrankiu, kad būtum piktavalis veikėjas“, sakė C. Klint.
Ji teigė, kad DI gali net pakeisti iš interneto paimtus duomenis, skirtus kitoms dirbtinio intelekto sistemoms mokyti, dėl to dirbtinio intelekto modeliai gali tapti šališki.
Kita pasaulinė problema, kurią respondentai apklausoje įvardijo kaip antrą didžiausią riziką artimiausiu laikotarpiu, yra susijusi su klimato kaita.
Ilguoju periodu – 10 metų laikotarpiu – ekstremalūs orai buvo pavadinti didžiausia grėsme. Po to sąraše yra kitos keturios su aplinka susijusios grėsmės: kritiniai Žemės sistemų pokyčiai, biologinės įvairovės nykimas, ekosistemų žlugimas bei gamtinių išteklių trūkumas.
Per ateinantį dešimtmetį, vykstant ilgalaikiams Žemės sistemų pokyčiams, gali būti peržengtas negrįžtamas klimato kaitos lūžio taškas, nurodė C. Klint.
