Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Pekinas dislokavo raketas Pietų Kinijos jūros salose

Pekinas ketvirtadienį dar kartą pareiškė savo teisę statyti „gynybos“ objektus ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje, bet atsisakė patvirtinti pranešimus, kad kinai dislokavo naujų raketų tame regione supiltose dirbtinėse salose.
Kinijos karinis jūrų laivynas
Kinijos karinis jūrų laivynas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Vašingtonas perspėjo, kad Pekinui už Pietų Kinijos jūros militarizavimą grės „pasekmės“, ir sakė iškėlęs šį klausimą Kinijai.

Remdamasi JAV žvalgybai artimais šaltiniais televizija CNBC trečiadienį pranešė, kad kinų kariškiai per pastarąsias 30 dienų rajone, į kurį taip pat pretenzijas reiškia Vietnamas ir Filipinai, įrengė priešlaivines ir priešlėktuvinės sistemas.

Jei ši informacija bus patvirtinta, ji gali vėl išprovokuoti įtampą tarp šalių, esančių šalia šio strategiškai itin svarbaus laivybos regiono.

Ketvirtadienį per įprastą trumpą spaudos konferenciją Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying pranešimų apie gynybos sistemų dislokavimą nei patvirtino, nei paneigė.

„Kinijos taikiomis statybomis Spratlio salyne, įskaitant būtinos nacionalinės gynybos įrangos dislokavimą, siekiama apsaugoti Kinijos suverenumą ir saugumą“, – sakė atstovė ir pridūrė: „Tiems, kas neketina pažeisti (Kinijos suverenumo), nėra priežasčių nerimauti.“

Pietų Kinijos jūros klausimas brendo daug metų; pretenzijas į vandenis, kuriais eina labai svarbūs pasaulinės laivybos keliai ir gali būti didelių naftos bei gamtinių dujų telkinių, reiškė Kinija, Filipinai, Brunėjus, Malaizija ir Vietnamas.

Be to, kad stengiasi įtvirtinti teises į savo kontroliuojamus rifus ir stato juose civilinius objektus, Kinija ten taip pat turi oro pajėgų bazių, radiolokacijos ir ryšių sistemų, karinio laivyno objektų ir gynybai skirtos ginkluotės.

Naujosios kinų raketos, kaip pranešė CNBC, buvo dislokuotos Ugninio Kryžiaus rifuose, Subi rife ir Nesantaikos rifuose.

Visi jie yra Spratlio salose, esančiose į pietus nuo Kinijos žemyninės dalies, tarp Vietnamo ir Filipinų.

Pekino teritorinės pretenzijos, grindžiamos jos pačios istoriniais įrašais, taip pat supriešino jį su Jungtinėmis Valstijomis.

Nors Vašingtonas neturi pagrindo reikšti teritorinių pretenzijų, jis reiškė susirūpinimą, kad Pekinas militarizuoja Pietų Kinijos jūrą.

„Mums gerai žinoma apie Kinijos (vykdomą) Pietų Kinijos jūros militarizavimą“, – ketvirtadienį sakė Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders.

„Pareiškėme susirūpinimą tuo tiesiogiai kinams ... Bus artimiausio laikotarpio ir ilgalaikių pasekmių“, – sakė atstovė.

JAV karinis jūrų laivynas dažnai siunčia karo laivus ir lėktuvnešius patruliuoti minimame regione.

„Kinija turi suprasti, kad jai buvo naudinga laisva navigacija šioje jūroje ir JAV karinis laivynas buvo to garantija, – sakė Pentagono atstovė Dana White. – Toliau vykdysime savo operacijas.“

Kinijos gynybos ministerija kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti, bet anksčiau pabrėžė, kad minimos salos yra „Kinijos teritorijos dalis“, tad vienai Kinijai spręsti, ką ji ten daro.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos