Praėjusią savaitę australas pažadėjo, kad jei JAV prezidentas Barackas Obama pasirašys atleidimą dėl įslaptintos informacijos platinimo nubaustai Chelsea Manning, jis pasiduos JAV ir sutiks su teismo procesu.
B.Obama antradienį sutrumpino laisvės atėmimo bausmę, skirtą buvusiam armijos analitikui Bradley Manningui, o dabar Ch.Manning, įkalintai 35 metams už didžiulio kiekio slaptų dokumentų nutekinimą tinklapiui „WikiLeaks“.
Priėmęs vieną paskutinių sprendimų per savo besibaigiančią kadenciją B.Obama suteikė malonę 64 asmenims, o dar 209 sušvelnino bausmes. Tarp pastarųjų buvo lytį pakeitęs karys, nuteistas 2013 metų rugpjūtį už šnipinėjimą ir kitus nusikaltimus.
Prezidento sprendimu Ch.Manning laisvės atėmimo terminas baigsis gegužės 17 dieną.
Šis karys, tuomet dar kaip Bradley Manningas, 2010 metais buvo suimtas, o pernai dukart mėgino nusižudyti. Ch.Manning yra prisipažinusi, kad perdavė „WikiLeaks“ apie 700 tūkst. konfidencialių karinių ir diplomatinių dokumentų.
J.Assange'o atstovė Melinda Taylor pabrėžė, kad jis ketina laikytis savo žodžio, tačiau nepatvirtino, kokiu metu tai įvyks.
„WikiLeaks“ įkūrėjas Ekvadoro ambasadoje slapstosi nuo 2012 metų. Jis baiminasi arešto dėl kaltinimų Švedijoje ir JAV. Švedijoje jis yra kaltinamas dėl lytinių santykių su nepilnamete.
Manoma, kad J.Assange'o sprendimą grįžti į JAV gali paskatinti ir Donaldo Trumpo inauguracija. Išrinktasis JAV prezidentas ne kartą palankiai atsiliepė apie „WikiLeaks“ veiklą ir rėmėsi jų informacija, kaltindamas konkurentę, demokratų kandidatę Hillary Clinton.
