Įsivaizduokime tokią sceną. JAV naikintuvas nukrenta Sirijoje. Pilotas sugaunamas Islamo valstybės ir jam grasinama nukirsti galvą. Parodomas nufilmuotas vaizdelis, kaip pilotas kankinamas. Piloto šeima prašo Baltųjų rūmų jį išgelbėti. Drama atsiduria žiniasklaidos centre. Ką darys DonaldasTrumpas, klausia www.theguardian.com.
Atsakymas: niekas neturi nė menkiausio supratimo. Jis neturi karinės patirties, niekada netarnavo karinėse pajėgose. Taip pat neturi patirties ir diplomatinėje srityje. Tačiau tai, ką tikrai D.Trumpas turi – tai tendencija greitai užsiplieksti, iš pradžių šaudyti, o tik po to užduoti klausimus. Jo pirmtakai bandytų išlošti laiko, tartųsi su vietiniais sąjungininkais, svarstytų išgelbėjimo galimybes arba reikštų abejones.
Galima įsivaizduoti, kaip spaudžiamas spaudimo veikti, įsiutintas islamistų pašaipos ir nenorėdamas pasirodyti silpnas, D.Trumpas meta skubotą, neteisingą, katastrofišką iššūkį.
Tačiau prezidentas D.Trumpas yra kitoks. Galima įsivaizduoti, kaip spaudžiamas spaudimo veikti, įsiutintas islamistų pašaipos ir nenorėdamas pasirodyti silpnas, D.Trumpas meta skubotą, neteisingą, katastrofišką iššūkį. Vos keliais karštakošiškais žodžiais D.Trumpas gali ne tik prarasti pilotą, bet ir paskandinti šalį Artimųjų Rytų karo liūne.
Taigi kyla rimtų abejonių dėl D.Trumpo kompetencijos, kurios susijusios su jo patirties stoka, jo karštu temperamentu ir mačo instinktu, kurie gali pakišti koją ir karštuosiuose pasaulio taškuose, kuriuose JAV prezidento veiksmai arba jų nebuvimas gali būti įvertinti labai kritiškai.
Sirija ir Irakas
Įkaitų paėmimo scenarijus visai tikėtinas. Praėjusių metų sausį buvo sučiuptas Jordanijos karinių oro pajėgų pilotas. Po nepavykusių derybų su islamistais jis buvo sudegintas kameroje. Tikimybė, kad panašūs incidentai pasikartos, vis didėja, kadangi JAV kova su Islamų valstybe plečiasi.
Kova vyksta dviem frontais. Vienas iš jų – vieno svarbiausių Irako miestų – Mosulo – apgultis. D.Trumpas kritikavo šią kampaniją, kurios metu šiitų, kurdų ir sunitų kariniams daliniams buvo pasiųstas 300 JAV specialios paskirties būrio karių pastiprinimas. Tačiau D.Trumpas nepateikė alternatyvaus pasiūlymo.
Tą patį galima pasakyti apie Rusijos ir JAV tikslus dėl džihadistų tvirtovės Rakos, esančios Šiaurės Sirijoje. D.Trumpas teigia, kad pergalė prieš teroristus yra svarbiausias prioritetas, todėl jis bombarduos „mėšlą Islamo valstybėje“. Tačiau, regis, niekas, turbūt ir jis pats, nežino, kaip tai atrodys praktiškai. Tarkime, jeigu kovos vyksta prastai, ar jis darys spaudimą? Ar jis bombarduos miestus, kuriuose gyvena milijonai taikių gyventojų? Ar pasiruošęs dislokuoti sausumos karines pajėgas? Kaip jis elgsis, jeigu, kas visai įmanoma, islamistai pradės masines civilių egzekucijas?
D.Trumpas nėra pasisakęs dėl Turkijos veiksmų Sirijoje ir Irake ir lygiagrečiai vykstančio konflikto su kurdais. Turkijos prezidentas iš D.Trumpo tikisi dviejų dalykų: kad būtų nutraukta JAV parama kurdams bei išduotas dvasininkas ir visuomenės veikėjas Fethullah Gulenas, įtariamas nepavykusio perversmo Turkijoje kurstymu. Turkijos ir kurdų konfliktas gali sprogti bet kurią akimirką, kadangi vyksta arši konkurencinė kova už teritoriją ir jos resursus.
Rusija ir Rytų Europa
D.Trumpas sukėlė lūkesčius, kad gali atstatyti pašlijusius JAV ir Rusijos santykius. Tačiau tai kainuos. V.Putinas pirmiausiai norės, kad būtų pašalintos sankcijos, kurios buvo paskelbtos po Rusijos intervencijos į Krymą. Europos siaubui, D.Trumpas išreiškė galimybę susitarti.
V.Putinas pirmiausiai norės, kad būtų pašalintos sankcijos, kurios buvo paskelbtos po Rusijos intervencijos į Krymą. Europos siaubui, D.Trumpas išreiškė galimybę susitarti.
Taip pat V.Putinas tikisi, kad jam bus atvertas kelias į Siriją, kurioje Rusija remia šalies prezidentą Basharą al Assadą. Rusija dalyvavo kampanijoje prieš opozicijos kontroliuojamą Alepo miestą, bandė inicijuoti paliaubas tarp kovojančių pusių, tačiau nesėkmingai.
D.Trumpas neišsakė rimtos kritikos dėl Rusijos ir Sirijos veiksmų, nors JTO teigia, kad jie gali būti susiję su karo nusikaltimais. Regis, jį tenkina, kad B.al Assadas liktų valdžioje ar netgi mato jį kaip sąjungininką kovoje prieš Islamo valstybę.
Kita vertus, faktai, kad šis režimas atnaujino cheminio ginklo panaudojimą, nauji Rusijos išpuoliai, pablogėjusi situacija dėl humanitarinės ir pabėgėlių situacijos gali sukelti naują krizę, kuri alsuoja D.Trumpui į veidą ir didina priešstatą su V.Putinu. Vis dar sklando idėja apie neskraidymo zonas ir civilių slėptuves. Jeigu D.Trumpas palaikys šią idėją, jis gali tapti tiesioginiu Rusijos pajėgų priešininku.
Europos sąjungininkai mažai gali paveikti lengvabūdišką D.Trumpo požiūrį į Sirijos problemą, tačiau jie rimtai jam pasipriešins, jeigu jis bandys keisti NATO poziciją. Rusijos spaudimas rytinėms NATO narėms (Baltijos šalims, Lenkijai) – pradedant kišimusi į vidaus politiką, dezinformacija, kibernetinėmis atakomis, baigiant karinėmis pratybomis – pasiekė naujų aukštumų.
Apie smulkius bandymus destabilizuoti situaciją pranešama iš Moldovos, Balkanų. Pagaliau vis dar tiksinti bomba – Vakarų Ukraina. Bet kuris šių karštųjų taškų gali įsiplieksti per pirmąsias D.Trumpo valdymo šimtą dienų.
Savo panieką Europos Sąjungai D.Trumpas parodė garsiais aplodismentais Didžiosios Britanijos sprendimui palikti ES.
Europos šalių vyriausybės nori susijungti į vieningą, stiprų frontą. Tačiau D.Trumpas, regis, labiau suinteresuotas papirkti Rusiją priimdamas, kad ir nenoriai, V.Putino pretenzijas dėl Rusijos įtakos buvusio šaltojo karo sferoms.
Savo panieką Europos Sąjungai D.Trumpas parodė garsiais aplodismentais Didžiosios Britanijos sprendimui palikti ES. Kritiška Europos (ypač Vokietijos ir Prancūzijos) reakcija į D.Trumpo pergalę taip pat gali tapti nesutarimų tarp JAV ir Europos priežastimi. Jeigu šie nesutarimai gilės, D.Trumpas gali padėti V.Putinui įvykdyti ilgametį Rusijos strateginį tikslą – susilpninti Europą ir NATO.
Kinija
Pekinas nerodo ketinimų atsisakyti ekspansinės politikos Šiaurės ir Rytų Kinijos jūrose. Rifai ir mažos salos transformuojamos į karines bazes, kurios turėtų užtikrinti jūrinių kelių, pro kuriuos praplaukia nemaža dalis pasaulio jūrinės prekybos, valdymą. Kinija toliau ignoruoja kaimyninių valstybių teritorinius siekius, įskaitant Japoniją, kurios prekybai kyla tiesioginis pavojus.
Esant dabartinėms tendencijoms, labai tikėtina, kad JAV ir Kinijos karinės pajėgos anksčiau ar vėliau atsidurs tiesioginėje konfrontacijoje, ore arba jūroje.
Siekdamos pasipriešinti Kinijai, JAV ir Japonija atitinkamose teritorijose padidino jūros ir oro patrulių skaičių. Šios valstybės taip pat siekia artimesnio karinio bendradarbiavimo su Vietnamu ir kitomis regioninėmis valstybėmis, tokiomis, kaip Australija. Neseniai įsigaliojęs JT teismo sprendimas Hagoje, vykęs dėl Filipinų skundo, atmetė Kinijos pretenzijas kaip nelegalias. Tačiau Pekinas savo ruožtu atsisakė pripažinti šį sprendimą ir nuo tada bando į savo pusę patraukti Filipinų antiamerikietiškai nusiteikusį prezidentą Rodrigo Duterte'ą.
Esant dabartinėms tendencijoms, labai tikėtina, kad JAV ir Kinijos karinės pajėgos anksčiau ar vėliau atsidurs tiesioginėje konfrontacijoje, ore arba jūroje. Iki šiol tokio susidūrimo pavykta išvengti, iš dalies dėl to, jog nė viena pusė nežino, koks būtų tokio konflikto rezultatas. Nacionalistiniai jausmai Kinijoje skatinami Komunistų partijos. Jeigu D.Trumpas pasielgs neatsakingai arba mėgins priversti Kiniją trauktis, pasekmės gali būti netikėtos ir pavojingos.
Pagaliau neįžvalgiam Amerikos lyderiui spąstais gali tapti Taivanas. Kinai įtaria, kad naujai išrinktas Taivano prezidentas siekia nepriklausomybės. Dėl to Kinija padidino spaudimą Taivanui ir pristabdė derybas. Tiesa, konfliktas taip seniai įšaldytas, kad sunku įsivaizduot jį vėl atgyjantį. Tačiau Xi Jinpingas, užsispyręs Kinijos prezidentas, aiškiai pareiškė, kad neketina laukti susijungimo neribotą laiko tarpą. Kaip ir D.Trumpas, jis pratęs gauti tai, ko nori.
Šiaurės Korėja ir Iranas
Šias dvi valstybes sieja branduolinių ginklų gamybos problema, nors Iranas praeityje visada neigė turintis ar siekiantis gauti ar gaminti branduolinius ginklus. Praėjusių metų paktas tarp Vašingtono, jo Europos partnerių ir Teherano įtvirtino sutarimus, kad Iranas nesiektų bombos gamybos ateityje arba bent jau per artimiausius 10 metų.
Tačiau D.Trumpas teigia, kad toks susitarimas yra blogas ir turėtų būti panaikintas. Tokia pozicija talkina Teherano valdininkams, kurie nuolatos priešinosi prezidento Hassano Rouhanio branduolinių ginklų plėtros ribojimo už JT sankcijų sumažinimą politikai. Izraelio dešiniųjų vyriausybė, vadovaujama Benjamino Netanyaho, geriausio D.Trumpo draugo, taip pat nori panaikinti šį susitarimą. Jei D.Trumpas nuspręs tai padaryti, H.Rouhanio įtaka bus pakirsta, kaip ir pasaulinis pasipriešinimas branduolinių ginklų plėtros bandymams.
D.Trumpo pasiūlymas, kad Japonija ir Pietų Korėja turėtų pačios įsigyti branduolinių ginklų tam, kad sulaikytų Šiaurės Korėją, buvo vienas neatsakingiausių ir nejautrių, ypač prisimenant išskirtinę Japonijos patirtį 1945-aisiais.
Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas ne tik jau turi branduolinius ginklus, bet ir spartina bei valstybės mastu plečia ginklų gamybos programas. Tai kelia nerimą Japonijai, Pietų Korėjai ir Vakarams. Anksčiau D.Trumpas siūlė Kimui susitikti. Toks pasiūlymas Pchenjane buvo išjuoktas. Tačiau iš tiesų D.Trumpo ir K. Jong Uno susitikimas taptų tik dviejų Ego dvikova.
Kitas D.Trumpo pasiūlymas, kad Japonija ir Pietų Korėja turėtų pačios įsigyti branduolinių ginklų tam, kad sulaikytų Šiaurės Korėją, buvo vienas neatsakingiausių ir nejautrių, ypač prisimenant išskirtinę Japonijos patirtį 1945-aisiais. Šiaurės Korėja neabejotinai akylai stebės D.Trumpo veiklą. Jei pasirodys, kad D.Trumpas nesidomi Azijos saugumo problemomis (kas vyko iki dabar), Kim Jong Unas gali ryžtis kokiai nors provokacijai vien tam, kad išbandytų JAV reakciją. Žinant Šiaurės Korėjos lyderį, tai siaubą kelianti galimybė.
Izraelis ir Palestina
Per savo kandidatavimo laikotarpį D.Trumpas demonstravo tvirtą proizraelietišką poziciją ir pasižadėjo būti valstybės „artimu draugu“. Tačiau ką tai praktiškai reiškia, tapo spekuliacijų objektu. Tiesa, D.Trumpo patarėjai jau pasakė Izraelio žiniasklaidai, kad vienas pirmųjų jo veiksmų bus JAV ambasados perkėlimas iš Tel Avivo į Jeruzalę.
Toks sprendimas, kuriam priešinosi ankstesni tiek demokratų, tiek respublikonų prezidentai, turi didžiulę simbolinę reikšmę, nes tai reikštų, kad „de facto“ pripažįstamos Izraelio pretenzijos į visą Jeruzalę kaip nedalomą sostinę. Tai anuliuotų palestiniečių pretenzijas į rytų Jeruzalę kaip ateityje nepriklausomos palestiniečių valstybės sostinę.
Benjaminas Netanyahu, Izraelio ministras pirmininkas, kol kas atsargiai žvelgia į tokį D.Trumpo ketinimą, nes jau turėjo nesutarimų su Baraku Obama dėl JAV taikos misijos ir kitų dalykų. Tačiau B.Netanyahu yra pirmas užsienio lyderis, pakviestas į D.Trumpo Baltuosius rūmus.
Palestiniečių valdžia kol kas mandagiai pasveikino D.Trumpą su pergale. Tačiau jeigu jis laikysis tokios pozicijos Jeruzalės atžvilgiu, okupuotose teritorijose ir Gazoje pyktis neabejotinai pratrūks ir viskas greitai gali pakrypti smurto linkme. Dar vieno sudrebinimo Vidurio Rytai norėtų mažiausiai. Tačiau, kaip žino pasaulis, sukilimai yra D.Trumpo „arkliukas“.