Toliau apžvelgiami penki dalykai, kuriuos Talibanas pažadėjo, ir ankstesnė talibų pozicija dėl šių sričių.
Moterys turės teises, bet...
Talibanas yra „įsipareigojęs“ dėl moterų teisių; moterys galės dirbti bei mokytis, antradienį pareiškė judėjimo atstovas Zabihullah Mujahidas.
Tačiau kaskart paminėdamas moteris jis pabrėždavo, kad jų teises apibrėš islamo teisė.
Ją visuomet interpretuodavo ultrakonservatyvi Talibano vadovybė.
Kai praėjusį kartą buvo valdžioje, Talibanas brutaliai varžė moterų teises. Mergaitėms buvo uždrausta lankyti mokyklas; moterims iš esmės buvo draudžiama dalyvauti viešajame gyvenime, o iš namų jos galėdavo išeiti tik su visą kūną, įskaitant veidą, dengiančia burka ir lydimos artimo giminaičio vyro.
Taisyklių pažeidimais apkaltintoms moterims būdavo skiriamos griežtos bausmės, įskaitant mirties bausmę užmėtant akmenimis už svetimavimą.
Net po Talibano nuvertimo per JAV vadovautą invaziją 2001 metais moterims galiojo panašūs suvaržymai Talibano kontroliuojamose teritorijose. Kovotojai du dešimtmečius grasindavo aktyvistėms, žurnalistėms, parlamentarėms ir net pedagogėms bei jas puldinėdavo.
Amnestija visiems?
Talibanas tvirtina, kad atleido visiems, kas su juo kovojo, įskaitant vyriausybės pareigūnus, policiją ir ginkluotąsias pajėgas.
Tačiau daug kas tai vertina skeptiškai dėl ankstesnių tokių pareiškimų apie amnestijas, o dešimtys tūkstančių afganistaniečių po Talibano pergalės baimindamiesi keršto desperatiškai bando išvykti iš šalies.
Valdant pirmajam Talibano režimui, jo kovotojai žudydavo politinius oponentus, rengdavo civilių gyventojų, įskaitant religines mažumas, žudynes.
Pastaraisiais mėnesiais Talibanas kaltinamas pasidavusių karių ir civilių žudymu. Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė sakė, jog buvo pranešimų apie galimus karo nusikaltimus.
Ambasadų, užsienio organizacijų saugumas
Talibanas iškart ėmėsi raminti užsienio vyriausybes ir organizacijas, kad jų ambasados, biurai ir darbuotojai yra saugūs, o vienas rusų diplomatas sakė, kad situacija jau yra geresnė nei valdant ankstesnei administracijai.
Tačiau anksčiau Talibanas pasirodydavo prastai, kalbant apie užsienio darbuotojų ir misijų apsaugą.
1996 metais talibai įžengė į vieną Jungtinių Tautų kompleksą, kur buvo suteiktas prieglobstis buvusiam prezidentui Najibullah, ištempė jį lauk, nužudė, o jo kūną pakabino ant stulpo.
Po dvejų metų, užėmę šiaurinį Mazari Šarifo miestą, talibai įsiveržė į Irano konsulatą, kur nužudė devynis diplomatus ir žurnalistą.
Afganistano teritorijos nenaudojimas prieš kitas šalis
Tarp svarbių pernai pasirašyto JAV ir Talibano susitarimo dėl amerikiečių pajėgų išvedimo klausimų buvo sąlyga, kad Talibanas neleis iš Afganistano veikti kovotojų grupuotėms.
JAV vadovaujamos pajėgos pirmąjį Talibano režimą nuvertė todėl, kad jis po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų neišsižadėjo Osamos bin Ladeno ir tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“.
Talibanas pabrėžia, kad laikysis šio sutartyje numatyto įsipareigojimo, ir po valdžios perėmimo pakartojo, kad grėsmės kitoms šalims nebus.
Tačiau birželį paskelbtoje JT Saugumo Tarybos ataskaitoje sakoma, kad Talibanas ir „al Qaeda“ iki šiol palaiko glaudžius ryšius.
Jokių narkotikų
Talibanas yra pažadėjęs padaryti galą narkotikų industrijai Afganistane, kuris yra tarp pagrindinių narkotikų, įskaitant heroiną, gamybos ir kontrabandos regionų pasaulyje.
Tai gali būti sunku pasiekti, ypač jei naujoji vyriausybė negalės naudotis tokiais finansiniais ištekliais ir užsienio pagalba, kokie du dešimtmečius palaikė trapią Afganistano ekonomiką.
Ir nors talibai teigia priešingai, JT stebėtojai sako, kad nelegali narkotikų industrija yra tarp didžiausių Talibano pajamų šaltinių. Pernai paskelbti skaičiai rodo, kad iš šios veiklos Talibanas gauna šimtus milijonų eurų.
