Po visą pasaulį pasklidusiose nuotraukos ir vaizdo siužete – mažas siras, kurio veido bruožų net neįmanoma pamatyti dėl jį dengiančių dulkių ir kraujo, sėdintis greitosios pagalbos automobilio kėdėje. Jis – ką tik išgelbėtas iš griuvėsių po antskrydžio Alepo mieste. Nė žodžio neištariantis penkiametis Omranas Daqneeshas – gyvas priekaištas pasauliui dėl katastrofiškos situacijos Sirijoje.
Namas griuvo vos išgelbėjus šeimą
„Mes jį perdavinėjome vienas kitam iš vieno balkono į kitą“, – pasakoja fotožurnalistas Mahmoudas Raslanas, kuris nufotografavo šiuos vaizdus.
Vyras prisiminė, kad prieš pamatydamas sužeistą berniuką jam teko praeiti pro trijų negyvų žmonių kūnus.
Gydytojas Alepe Osama Abu al Ezzas teigė, kad berniukas trečiadienio naktį buvo atgabentas į ligoninę, kuri žinoma kaip „M10“. Penkiamečiui buvo sužeista galva, tačiau jis nebuvo patyręs smegenų sukrėtimo, todėl po kelių valandų buvo išleistas.
Medikai iš „M10“ vėliau pranešė, kad per antskrydį iš viso žuvo 8 žmonės, tarp jų – 5 vaikai.
Omranas iš dalinai sugriauto daugiabučio buvo išgelbėtas kartu su trimis broliais ir seserimis (1, 6 ir 11 metų amžiaus), motina ir tėvu, teigė M.Raslanas. Nė vienas jų nebuvo rimtai sužeistas, tačiau netrukus po gelbėjimo operacijos pastatas sugriuvo.
„Mažus vaikus mes iškart nusiuntėme į ligoninę. Bet 11 metų mergaitė nesutiko išvažiuoti ir laukė, kol bus išgelbėta jos mama. Jos koja buvo įstrigusi tarp pastato griuvėsių“, – pasakojo M.Raslanas.
Mustafa al Saroutas, operatorius iš „Alepo medijos centro“, išplatinusio Omaro gelbėjimo vaizdus, „The Guardian“ sakė, kad šis berniukas sukrėtė net jį.
„Esu matęs tiek daug vaikų, traukiamų iš griuvėsių, bet šis berniukas, visiškai nekaltas, net nesuprato, kas vyksta, – kalbėjo jis. – Jis palietė ranka savo veidą ir pamatė kraują. Jis net nežinojo, kas jam nutiko.“
Smūgiuota tada, kai būtų daugiausiai aukų
Ligoninės Alepe yra vadinamos kodiniais vardais. Medikų teigimu, jos reguliariai yra atakuojamos vyriausybės pajėgų iš oro. O.Abu al Ezzo teigė, kad kodinių pavadinimų reikia baiminantis, kad saugumo pajėgos gali atakuoti greitosios pagalbos automobilius, kuriais pergabenami ligoniai iš vienos vietos į kitą. Neminint tikrųjų ligoninių pavadinimų režimo pajėgoms yra sunkiau atsekti medikų veiksmus.
Aktyvistai, gyvenantis opozicijos kontroliuojamose vietovėse, kliaujasi informatoriais iš režimo valdomos Latakijos provincijos, kad šie perspėtų gyventojus apie artėjančius antskrydžius. Trečiadienio vakare informatorius iš Latakijos aktyvistus informavo, kad iš Rusijos karinės oro bazės Hmeimime pakilo naikintuvas.
„Tikėjomės, kad lėktuvas į Alepo oro erdvę atskris per dvi minutes, taip ir įvyko, – sakė M.Raslanas. – Jis smūgiavo du kartus.“
Antskrydis surengtas iškart po saulėlydžio – pirmasis smūgis suduotas minutei po Saulės nusileidimo, kai šeimos jau buvo grįžusios į namus vakarinėms maldoms.
Tokie kaip Omaras – skaudi kasdienybė
20-metis Khaledas Khatibas, fotografas iš Sirijos aktyvistų judėjimo „Baltieji šalmai“ portalui „Time“ sakė, kad ši gelbėjimo ir humanitarinė organizacija nuo karo pradžios yra išgelbėjusi apie 60 tūkst. žmonių. Visi nariai joje – savanoriai, kasdien dirbantys net negalvodami apie pavojų savo gyvybei.
Pirmasis smūgis suduotas minutei po Saulės nusileidimo, kai šeimos jau buvo grįžusios į namus vakarinėms maldoms.
Organizacija buvo nominuota Nobelio taikos premijai už, kaip rašo „Al Jazeera“, pastangas gelbėti žmones pavojingiausioje vietoje žemėje.
Kh.Khatibas „Time“ sakė, kad tokie vaikai kaip Omranas Sirijoje – kasdienybė. „Syrian Observatory For Human Rights“ teigia, kad nuo 2010 m. šalyje yra žuvę daugiau nei 14 tūkst. vaikų.
„Turiu daug nuotraukų su sužeistais vaikais, ir tai be galo liūdna. Nekenčiu viso pasaulio kaskart, kai pamatau verkiantį, sužeistą ar žuvusį vaiką“, – teigė jis.
„Baltųjų šalmų“ savanorio gelbėtojo kasdienybė – niūri. „Įprastą dieną Alepe mane pažadina antskrydžių garsai, ir tada einu žiūrėti, ar surengtos naujos žudynės, tuomet bandau gauti vandens namams... Oro smūgiai gyvenamoms vietovėms, kurių nekontroliuoja Sirijos valdžios pajėgos, nuolat tęsiasi. Dauguma ligoninių Alepe yra nuolat atakuojamos, ir tai veda iš proto“, – teigė jis.
Vienintelės akimirkos, kai jis sako bent kiek nusiraminantis – kai kalba su savo šeima, kuriai pavyko iš Sirijos pabėgti į Turkiją. „Viskas, ko jie dar nori, yra tai, kad būčiau kartu su jais Turkijoje“, – sakė savanoris.
