Lenkijoje, kaip ir kitose šalyse, vis dar akivaizdi COVID-19 grėsmė. Nors kasdien užregistruojama mažai infekcijų, atliekama labai nedaug tyrimų, todėl duomenys nėra realūs. Be to, iki šiol pilnai paskiepyti mažiau nei 50 proc. visuomenės, o priešinimasis skiepams agresyvėja.
Bet šios problemos – tęstinės. Artimiausiomis dienomis ir savaitėmis Lenkijos politinio elito laukia visa serija rimtų iššūkių, kurie gali virsti nuosprendžiu „Teisės ir teisingumo“ partijos (PiS) vadovaujamai valdančiajai Jungtinės dešinės koalicijai.
Jei valdantieji suklups ir neišlaikys vieno iš šių egzaminų, įmanoma, kad parlamento rinkimai šalyje vyks ne pagal planą – 2023-iaisiais, o anksčiau. Be to, būtent dabar gali paaiškėti, kaip nuo šiol atrodys Lenkijos santykiai su ES ir Jungtinėmis Valstijomis.
-
Grėsmė Lenkijos valdantiesiems – ne opozicija, o šalies auditorius Nr. 1
-
Nutekintuose Lenkijos laiškuose – slapti S.Skvernelio planai ir nerimas dėl G.Landsbergio
-
D.Tuskas grįžta į Lenkijos politiką, bet ar tai padės lenkų opozicijai?
-
Lenkijos prezidentas: yra poreikis keisti ES smerkiamą teisėjų drausminimo įstatymą
-
J.Bidenas JAV ambasadoriumi Lenkijoje siūlo skirti Z.Brzezinski sūnų
1. Įtampa dėl mokesčių
Dabartiniai valdantieji, žinoma, sieks 2023 metais dar kartą laimėti rinkimus – trečioji pergalė iš eilės Lenkijos istorijoje būtų išskirtinė.
O daugiausia statoma ant „Lenkijos susitarimo“ – ekonominės programos, kurioje numatyta sumažinti mokesčius tiems, kurie gyvena vidutiniškai arba blogiau nei vidutiniškai. Taip pat norima finansiškai paremti nekilnojamojo turto pirkėjus, skirti daugiau lėšų sveikatos apsaugai, gausiau remti senjorus ir vaikų turinčias šeimas.
Programą tikimasi finansuoti smarkiai padidinant sveikatos apsaugos mokesčius savarankiškai dirbantiems piliečiams, nors savivaldybės jau irgi skambina pavojaus varpais dėl dramatiškai mažinamo finansavimo.
Vyriausybė pabrėžia, kad ši ekonominė programa bus naudinga daugumai lenkų. Tačiau opozicija ir darbdavių organizacijos kalba apie tai, kad mokesčiai iš tikrųjų didinami – praėjusią savaitę viena apklausa parodė, kad 55 proc. lenkų mano, jog tokia reforma juos nuskurdins.
O įtampos nestinga ir pačioje valdančiojoje koalicijoje, kurią sudaro PiS ir dvi mažesnės partijos – radikalios dešinės „Solidari Lenkija“ ir nuosaikesnė politinė jėga „Sutarimas“. Ši komanda, beje, turi tik vieno balso daugumą 460 vietų turinčiame Seime.
Praėjusią savaitę viena apklausa parodė, kad 55 proc. lenkų mano, jog mokesčių reforma juos nuskurdins.
Praėjusį trečiadienį šalies premjeras Mateuszas Morawieckis atleido „Sutarimo“ deleguotą vystymosi viceministrę Anną Kornecką po to, kai ji sukritikavo „Lenkijos susitarimą“.
„Sutikdama dirbti vyriausybėje, turėjau vieną tikslą – ginti Lenkijos verslininkus. Negaliu sutikti su jiems smarkiai didinamais mokesčiais ir kitomis prievolėmis“, – tada tviteryje parašė A.Kornecka, o vyriausybės atstovas Piotras Mulleris atšovė: „Kai kurie žmonės skelbia netiesą.“
„Sutarimo“ lyderis Jaroslawas Gowinas kaip tik šeštadienį surengė partijos pasitarimą, o prieš tai pareiškė: „Nuspręsime, ar ir kokiomis sąlygomis galime tęsti bendradarbiavimą koalicijoje.“
2. Pakėlė algas Seimo nariams
Šalies politiką šiomis dienomis taip pat supurtė žinia, kad prezidentas Andrzejus Duda pritarė nurodymui nuo rugsėjo 1-osios net 60 proc. padidinti atlyginimus įstatymų leidėjams.
Elgiamasi visiškai priešingai nei 2018 metais, kai PiS vadovas Jaroslawas Kaczynskis, atsižvelgęs į visuomenės pasipiktinimą dosniais finansiniais priedais deputatams, nusprendė 20 proc. sumažinti algas Seimo nariams.
Andrzejus Duda pritarė nurodymui nuo rugsėjo 1-osios net 60 proc. padidinti atlyginimus įstatymų leidėjams.
Sprendimas pakelti atlyginimus padidinti algas lenkų vertinamas neigiamai. Šią savaitę apklausa parodė, kad šiam žingsniui nepritaria net 84 proc. piliečių.
Opozicijai tai, žinoma, tapo ginklu, kuriuo puolami valdantieji. Vadovauti opozicinei „Piliečių platformai“ iš Briuselio į Varšuvą grįžęs Donaldas Tuskas jau įtikino Seime dirbančius partijos narius pateikti pasiūlymą atšaukti sprendimą pakelti algas deputatams.
„Visi nori uždirbti daugiau. Bet akivaizdu, kad, žvelgiant iš visų piliečių perspektyvos, poreikis nėra žūtbūtinis“, – teigė D.Tuskas, beje, padėjęs „Piliečių platformai“ atsitiesti reitingų lentelėse. Už partiją dabar žada balsuoti 27 proc., o už PiS – 36 proc. rinkėjų.
3. Problemiškas auditorių vadas
15min jau rašė, kad PiS dar didesnį pavojų kelia ne opozicija, o Marianas Banasas, kuris yra šalies Aukščiausiosios audito tarnybos (NIK) vadovas, savo inspektoriais gąsdinantis įtakingiausius vyriausybės pareigūnus.
Anksčiau ištikimai PiS tarnavęs, bet nuo partijos nusisukęs pareigūnas prieš kurį laiką inspektorius pasiuntė pas galingą teisingumą ministrą Zbigniewą Ziobro, taip pat vadovaujantį partijai „Solidari Lenkija“, kuri įeina į valdančiąją koaliciją.
Šią savaitę NIK kaip tik paskelbė ataskaitą, kurioje nusakė daugybę problemų Teisingumo ministerijoje. Ši įkūrė specialų fondą, kurio lėšomis turėtų būti padedama nusikaltimų aukoms, bet paaiškėjo, kad pinigai naudojami kitais tikslais.
Auditoriai ataskaitoje nurodo, kad Z.Ziobro nereagavo į „sistemines problemas“ administruojant fondą, taip pat – į „interesų konfliktus ir korupciją generuojančius mechanizmus“.
M.Banasas apie ataskaitą informavo M.Morawieckį, J.Kaczynskį ir Centrinės kovos su korupcija agentūros (CBA) vadovą. Visas dokumentas bus paskelbtas rugsėjį.
Z.Ziobro visus kaltinimus atmeta, o Teisingumo ministerija pareiškė, kad NIK naudojasi tyrimu „žaisdama vidinius žaidimus“ ir esą gindama M.Banaso bei jo sūnaus interesus.
CBA kaip tik tiria M.Banaso asmeninio turto kilmę – esą jam priklausantis pastatas buvo naudojamas kaip viešnamis, o anksčiau gegužę agentūra surengė krata NIK vadovo sūnaus namuose. Prokurorai savo ruožtu kaltina M.Banasą pateikus neteisingus duomenis.
Kad ir kaip būtų, ši kova – akivaizdžiai politinė. O Z.Ziobro, kuris jau seniai įsivėlęs į kovą dėl galios su nuosaikesnio dešiniojo sparno atstovu M.Morawieckiu, ji tikrai nėra naudinga.
4. Konfliktai su ES
Vidiniai pykčiai kunkuliuoja kaip tik tuo metu, kai prie atomazgos artėja ilgamečiai Varšuvos konfliktai su ES.
Radikali Lenkijos teisingumo sistemos pertvarka, kurios sumanytojai – J.Kaczynskis ir Z.Ziobro, Briuselyje suvokiama kaip siekis sutrupinti teisėjų politinę nepriklausomybę.
Z.Ziobro: manymas, kad ES yra gera teta ir duoda mums pinigų, kad turėtume priimti visus jos reikalavimus, yra propaganda. Lenkija turėtų likti ES nare, tačiau ne bet kokia kaina.
ES Teisingumo Teismas liepą kaip tik paskelbė, kad Lenkijos teisėjų drausminimo būdai pasitelkiant 2017 metais įkurta Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegiją prieštarauja ES teisei. Taip teismas reagavo į Europos Komisijos skundą, kad Lenkija nukrypsta nuo įstatymo viršenybės principo, sudarančio ES sutarties pagrindą.
Bendrijos teisingumo komisaras Didier Reyndersas iškart įspėjo, kad Lenkija gali sulaukti baudų, jei neatšauks tam tikrų sprendimų. Ketvirtadienį Lenkijos Aukščiausiojo Teismo vadovas jau iš dalies įšaldė Drausmės bylų kolegijos veiklą.
Be to, prezidentas A.Duda liepos pabaigoje pareiškė manąs, kad yra poreikis keisti šalies įstatymą dėl teisėjų drausminimo. Tai taip pat žymi pakitusį toną šiuo klausimu.
Tačiau šiaip Varšuva – bent jau tam tikros politinės grupės – neatsilieka. Lenkijos Konstitucinis Tribunolas tą pačią liepą paskelbė, kad ES Teisingumo Teismo priemonės prieš šalies teismų reformas prieštarauja Konstitucijai.
Rugpjūčio pabaigoje dar laukiama Konstitucinio Tribunolo atsakymo į M.Morawieckio kreipimąsi. Premjeras oficialiai paklausė, ar ES teisė viršesnė už Lenkijos įstatymus. Briuselyje nerimaujama, kad Lenkija gali nepaisyti Bendrijos teisės normų.
Situacija naudojasi D.Tuskas, kuris nuolat kartoja, kad „Piliečių platforma“ kovoja už tolesnę Lenkijos narystę ES, nors ir M.Morawieckis pabrėžia, esą galimas išstojimas iš Bendrijos yra „politinė fantazija“.
Fantazija ar ne, Z.Ziobro pareiškimai vietos interpretacijoms nepalieka.
Reaguodamas į tai, kad Lenkija, kaip ir, beje, Vengrija, dar nesulaukė lėšų iš ES ekonomikos gaivinimo fondo, teisingumo ministras tėškė: „Manymas, kad ES yra gera teta ir duoda mums pinigų, kad turėtume priimti visus jos reikalavimus, yra propaganda. Lenkija turėtų likti ES nare, tačiau ne bet kokia kaina.“
5. Vašingtonas nusiteikęs ryžtingai
Ne itin daug harmonijos ir Lenkijos santykiuose su JAV, nors amerikiečiai – pagrindiniai Varšuvos sąjungininkai NATO rėmuose.
Nesutariama dėl TVN, populiaraus TV kanalo, kuris priklauso JAV kompanijai „Discovery“. TVN naujienų tarnybos darbas siutina vyriausybę, kuri siekia griežčiau kontroliuoti žiniasklaidą.
TVN tikisi, kad rugsėjį bus atnaujinta kanalo transliavimo licencija, bet parlamente ruošiamas įstatymas, pagal kurį licencija nebūtų išduodama kompanijoms, valdomoms savininkų, įsikūrusių už Europos ekonominės erdvės ribų.
Televiziją formaliai valdo Nyderlanduose registruota kompanija, kuri savo ruožtu priklauso „Discovery“, tad šiuo metu įstatymams nenusižengiama. Bet jei nauji teisės aktai bus patvirtinti, nebebus kur dingti.
Premjeras M.Morawieckis tvirtina, esą naujasis įstatymas reikalingas tam, kad kurios nors Lenkijos televizijos nenusipirktų „organizacija iš Rusijos, Kinijos ar arabų šalies“. Tiesa, J.Gowinas norėtų, kad JAV būtų padaryta išimtis.
Bet kokiu atveju JAV Baltieji rūmai jau įspėjo, kad prezidentas Joe Bidenas atidžiai stebi situaciją. O trečiadienį aiškų signalą pasiuntė ir grupė amerikiečių senatorių, kurie pareiškime teigė, kad „šių įstatymų priėmimas turėtų neigiamų pasekmių dvišaliams santykiams“.
