Jūrų desanto laivas „USS Ashland“ išgelbėjo Jennifer Appel ir Tashą Fuiavą bei du jų šunis maždaug už 1 450 km į pietvakarius nuo Japonijos krantų ir parplukdė jas į Vait Bičo karinę bazę Okinavoje, pakeliui dar palaukęs, kol praslinks smarkus taifūnas.
Kai karo laivas švartavosi prieplaukoje, abi moterys, vilkinčios marškinėlius su „USS Ashland“ emblemomis, džiugiai mojavo denyje kartu su laivo vadu ir kitais jūreiviais.
Vėliau jos davė interviu žurnalistams laivo sraigtasparnių aikštelėje, perėjo muitinės patikrą ir metaliniu trapu nulipo ant prieplaukos.
Šios buriuotojos gegužės 3 dieną išplaukė J.Appel priklausančia 15 metrų jachta „Sea Nymph“ ir tikėjosi per 18 dienų pasiekti Tahitį. Tačiau laivas pateko į audrą, vanduo užliejo variklį ir jį sugadino, o stiebas ir burės buvo taip aplamdyti, kad nebebuvo įmanoma nukreipti jachtos reikiamu kursu.
Birželį jos mėgino sugrįžti ir vienu metu buvo už 1 345 km nuo Oahu salos, bet nesugebėjo jos pasiekti.
Moterys išgyveno, nes maisto atsargų buvo pasiėmusios ištisiems metams ir turėjo vandens gėlintuvą.
„Žinojom, kad jos nepasieksim, – sakė J.Appel. – Taigi, tuomet pradėjom siųsti nelaimės signalus. Tikėjomės, kad vienas iš mūsų draugų, mėgstantis išplaukti žvejoti giliuose vandenyse ir plukdyti pramogauti žmones, galbūt nuplauks už 400 jūrmylių (740 km) ribos ir praplauks netoli mūsų buvimo vietos.“
Vis dėlto tolesnes 98 dienas jos tik be tikslo dreifavo ir siuntė nelaimės signalus, bet šie nesulaukdavo atsako.
Moterys išgyveno, nes maisto atsargų buvo pasiėmusios ištisiems metams ir turėjo vandens gėlintuvą. Pastarasis vienu metu buvo sugedęs, bet jį pavyko sutaisyti.
Jachta buvo už tūkstančių kilometrų nuo savo numatyto kelionės tikslo, kai ją pastebėjo vienas Taivano žvejų laivas. Žvejams mėginant vilkti jachtą, ji buvo dar labiau apgadinta. Tuomet J.Appel nuplaukė į taivaniečių laivą, kad pasiųstų nelaimės signalą.
Moterys pasakojo pristigusios šunų ėdalo ir pradėjo augintinius šerti savo maistu. Kai buvo išgelbėtos, 90 proc. maisto atsargų, buvusių jachtoje, jau buvo išeikvotos.
„USS Ashland“ moteris ir jų šunis – Dzeusą ir Valentiną – paėmė trečiadienį. Po beveik šešių jūroje praleistų mėnesių šis ketvertas atrodė neįtikėtinai geros būklės.
J.Appel penktadienį sakė žurnalistams, kad jas jau buvo pradėjusi imti neviltis, bet pagaliau buriuotojos pastebėjo artėjantį JAV karo laivą.
„Kai ties horizontu pamačiau pilką laivą, tiesiog pradėjau drebėti, – pasakojo ji. – Buvau bepravirkstanti, jaučiausi nepaprastai laiminga – žinojau, kad išgyvensime.“
Jų jachta buvo palikta jūroje, bet moterys tikisi, kad ji bus surasta ir kad jos galės ją susiremontuoti. Jeigu taip nenutiks, J.Appel sakė, kad jos ketina pasistatyti „nepaskandinamą ir nesulaužomą“ jachtą bei vėl išplaukti į Tahitį.
„Vis dar nepamatėme 20 000 salų, tad manau, kad tai būtų tikrai fantastiška kelionė ateinančio pavasario gegužę“, – teigė ji.
J.Appel pastaruosius 10 metų dažnai buriuodavo po Havajų salas ir pastaruosius dvejus metus ruošėsi tolimajam plaukiojimui. Vis dėlto moteris pripažino, kad ji ir buriavimo naujokė T.Fuiava galbūt pervertino savo pasiruošimo lygį.
J.Appel sakė esanti dėkinga Havajų buriavimo veteranams, perspėjusiems jas rūpestingai pasiruošti planuojamai kelionei.
„Jie sakė – kiekvieną savo laivo kertelę prikraukit maisto, ir jeigu manot, kad užtruksit mėnesį, prisikraukit šešiems mėnesiams, nes negalit nuspėti, kas ten gali nutikti, – pasakojo J.Appel. – Ir Honolulu jūrininkai iš tikrųjų davė mums gerą patarimą – dabar esame čia.“
