Tyrimas atskleidė, kad šalies pensininkų namų ūkių pajamos pirmą kartą pakilo aukščiau už dirbančiųjų. Skaičiuojama, kad namų ūkis, kuriame gyvena vidutinis pensininkas, šiuo metu per savaitę gauna 20 svaro sterlingų (23,57 euro) daugiau nei dirbančiųjų namų ūkis.
Tuo tarpu prieš šešiolika metų, pensininkai gaudavo apie 70 svaro sterlingų (82,50 euro) per savaitę mažesnes pajamas, nei dirbantieji. Valstybinė pensija sudaro nedidelę dalį šių pajamų, daugiausia britų senjorai gauna iš ankstesnių investicijų bei darbo.
Namų ūkis, kuriame gyvena vidutinis pensininkas, šiuo metu per savaitę gauna 20 svaro sterlingų (23,57 euro) daugiau nei dirbančiųjų namų ūkis.
Statistiniais duomenimis, pernai Lietuvoje nedirbantys pensininkai nesidžiaugė gerėjančiu gyvenimu. Finansinė padėtis per metus pagerėjo 12 proc. dirbančiųjų, kitiems – ne. Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija Lietuvoje siekia beveik 270 eurų per mėnesį, tad daugybė senjorų neslepia pajamų gaunantys iš kitur. 62 proc. pajamų – lietuviai gauna už darbą.
Pensininkams – gausu nuolaidų
Vyresnių žmonių pirkimo galia Jungtinėje Karalystėje žymiai sustiprėjo dėl to, kad vis daugiau senjorų, kaip ir Lietuvoje, renkasi toliau dirbti, net ir sulaukę pensijos. Taip pat vis daugiau gyventojų, sulaukę garbaus amžiaus, jau turi nuosavą būstą, tad neišlaidauja nuomai ar paskolai bei gauna senatvės pensiją.
Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija Lietuvoje siekia beveik 270 eurų per mėnesį, tad daugybė senjorų neslepia pajamų gaunantys iš kitur.
Ketvirtadalio senjorų pajamos augo todėl, kad jie ir toliau dirbo, skaičiuojama, kad šiuo metu viename iš penkių bendrą ūkį vedančių partnerių šeimų yra nors vienas dirbantis. Dar viena pajamų kilimo priežastis – socialinių išmokų pensininkams didėjimas.
Taip pat pensinio amžiaus sulaukę žmonės visokeriopai remiami valstybės. Pavyzdžiui, mažas pajamas gaunantys senjorai gali kreiptis dėl savivaldybės mokesčio sumažinimo, prašyti pensijos kredito bei pašalpos būstui.
Anglijoje senjorai gali visiškai nemokamai važinėtis autobusais bei gauna daug nuolaidų naudodamiesi kitu viešuoju transportu. Tiems, kurie negyvena slaugos namuose, valstybė kompensuoja dalį išlaidų automobilio degalams žiemos metu. Taip pat, sulaukus 60-ies, senjorams gydymas – nemokamas. Našliai turi galimybę gauti didesnę valstybinę pensiją, atsižvelgiant į velionio sutuoktinio sveikatos draudimo mokesčio mokėjimo įrašus.
Bazinė pensija – mažesnė nei minimali alga
Norint gauti bazinę valstybinę pensiją Jungtinėje Karalystėje reikia šalyje dirbti ir mokėti nacionalinio draudimo mokestį mažiausiai 10 metų, o pilna valstybinė pensija mokama turint 35-erius metus darbo stažo. Prie darbo stažo priskaičiuojama nacionalinio draudimo pašalpos mokėjimas, pavyzdžiui, neturint darbo, bet jo ieškant, sergant ar rūpinantis nepilnamečiais vaikais. Taip pat darbo stažui prilyginamas savanoriškas nacionalinio draudimo mokesčio mokėjimas.
Pensinis amžius Jungtinėje Karalystėje skaičiuojamas labai panašiai, kaip Lietuvoje – atsižvelgiant į asmens lytį bei tikslią gimimo datą ir svyruoja nuo 60-ies iki 68-erių metų. Tuo tarpu Lietuvoje – tarp 62 su trupučiu – 65-erių metų.
Norint gauti bazinę valstybinę pensiją Jungtinėje Karalystėje reikia šalyje dirbti ir mokėti nacionalinio draudimo mokestį mažiausiai 10 metų.
Senjorai Didžiojoje Britanijoje, sulaukę pensinio amžiaus ir norintys dirbti toliau, gauna lengvatą – jiems nebereikia mokėti socialinio draudimo mokesčio. Pilna bazinė valstybės pensija Jungtinėje Karalystėje siekia 155,65 svaro sterlingų (183,45 euro) per savaitę. Jei stažo turima mažiau, pensija gali būti žemesnė.
Dirbantis pensininkas turi galimybę atidėti pensijos mokėjimo pradžią ir ilgindamas darbo stažą padidinti vėliau gaunamą pensiją.
Palyginimui, minimalus atlyginimas per savaitę šalyje siekia 290 svarų sterlingų (341,75 euro), tad pensija – kelis kartus mažesnė.
Tuo tarpu Lietuvoje valstybinė pensijų bazė – kelis kartus mažesnė. Nuo šių metų sausio ji siekia 58 eurus per mėnesį. O minimalus atlyginimas – 380 eurų per mėnesį. Tai yra net minimalią algą gaunantys dirbantieji gauna 6 su puse karto didesnes pajamas, nei mažiausiai gaunantys nedirbantys pensininkai.
