Šimtai maskviečių ketvirtadienio rytą rinkosi prie parlamento pastato, kuriame vyko pirmasis iš trijų įstatymo projekto svarstymas.
Visi jie garsiai reiškė nepasitenkinimą planams pensinį amžių vyrams padidinti iki 65 metų, o moterims – iki 63 metų. Šiuo metu Rusijoje vyrai į pensiją išeina sulaukę 60 metų, moterys – 55-erių.
Reformą planuojama įvykdyti per 15 metų. Tačiau planuojamas pensinio amžiaus padidinimas, kuris būtų pirmasis per beveik 90 metų, supykdė jautriausią šalies visuomenės dalį – pensininkus. Nusirito ir V.Putino reitingai – žemiau 50 proc. ribos jie nusirito pirmą kartą per penkerius metus.
Siūlo apsilankyti kapinėse
Ketvirtadienį įsiūtis prasiveržė prie pat Valstybės Dūmos pastato. Demonstrantai, pasidabinę raudonais kaspinėliais, švilpė ir šaukė „gėda“ į svarstymą einantiems deputatams.
„Mes gyvename gana blogai, žmonių kantrybė senka, – teigė 54-erių buhalterė Natalija. – Nenorime tokios naštos.“
„Mūsų šalyje yra tokia nežmoniška tendencija, – pridūrė 59-erių protestuotojas Jurijus Šapošnikovas. – Žmogus turėtų atidirbti savo šaliai, o tada turėti laiko sau. Tokio amžiaus žmogus nė negali dirbti.“
50-metis Sergejus Šackis „The Moscow Times“ teigė, kad darbo neturi jau dvejus metus, ir nė neįsivaizduoja, kaip išgyvens iki 65-erių. Pagal reformą tik tokio amžiaus vyrai galės gauti pensiją.
„Deputatai turėtų nukeliauti į kapines ir pasižiūrėti, kiek ten daug palaidota vyrų, kurie mirė sulaukę 61 ar 62 metų. Septyni artimi mano draugai jau mirė“, – tvirtino S.Šackis.
V.Putinas žadėjo nieko nekeisti
Per įstatymo projekto pristatymą Valstybės Dūmoje darbo ir socialinės apsaugos ministras Maksimas Topilinas gynė reformą ir tikino, kad ji reikalinga.
Jo teigimu, dabartinė sistema įstrigo praėjusio amžiaus kevirtajame dešimtmetyje, kai vidutinė gyvenimo trukmė šalyje buvo gerokai trumpesnė.
„Laikai keičiasi. Ekonomika keičiasi. Negalime toliau gyventi ketvirtajame dešimtmetyje“, – teigė M.Topilinas, priminęs, kad pensijų Rusijos gyventojai ir taip sulaukia bene anksčiausiai pasaulyje.
Vyriausybės skaičiavimais, pensinio amžiaus didinimas yra neišvengiamas, kadangi dabartinė sistema yra pernelyg didelė našta ir taip skylėtam federaliniam biudžetui.
Aišku, valdžia protestų ir viešos kritikos nenori. Trečiadienį gerbiamas dienraštis „Vedomosti“ pranešė, kad parlamentarams buvo primygtinai rekomenduota nekritikuoti V.Putino per debatus Valstybės Dūmoje.
Tačiau tokios rekomendacijos dalis deputatų, ypač iš Komunistų partijos, nepaisė. Komunistai, kiti kairieji ir aktyvistai piktinasi tuo, kad savo nuomonės dėl pensijų dar nėra pareiškęs V.Putinas.
Jis, beje, 2005 metais pažadėjo, kad jo valdymo metu Rusijoje nebus didinamas pensinis amžius.
„Tai yra vienas svarbiausių įstatymų šalyje per pastaruosius 14 metų. Negalima apie jį diskutuoti be tokio svarbaus asmens mūsų politiniame gyvenime“, – pabrėžė Komunistų partijos narys Olegas Smolinas.
Savo ruožtu judėjimo „Kairysis frontas“ lyderis Sergejus Udalcovas pareiškė manantis, kad į gatves – „vos tik atslūgs euforija dėl pasaulio futbolo čempionato“ – išeis šimtai tūkstančių žmonių.
Tiesa, kritika ir protestai valdančiųjų nesujaudino. Įstatymo projektui dėl pensinio amžiaus didinimo buvo pritarta, nors parlamentarai siūlė ir atidėti teisės akto svarstymą, ir viešai apie jį diskutuoti.
Jį parėmė 328 deputatai. Prieš balsavo 104 parlamentarai. Tiesa, Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pranešė, kad pratęsiamas laikotarpis pataisų registravimui – nuo rugpjūčio 18 dienos iki rugsėjo 24-osios. Laukia dar du teisės akto projekto svarstymai.
Reformą sunku „parduoti“
Nors V.Putinas tyli, „Bloomberg“ primena, kad Rusijos prezidentas palaimino reformą dar prieš jai keliaujant į Valstybės Dūmą. Tiek jis, tiek kiti valdžios atstovai esą puikiai suprato, kad reformą, nors ji neišvengiama, bus sunku „parduoti“.
Vis dėlto tokių protestų Kremlius tikriausiai nesitikėjo, tad visiškai įmanoma, kad bus patvirtintos reformą ženkliai sušvelninsiančios pataisos – net jei reikia skubiai tvarkyti viešuosius finansus.
Tiesa, kad pasisakytų pats V.Putinas, kažin ar verta tikėtis. Nors įstatymo projektas į priekį greičiausiai judės lėtai, prezidento nuomonės – apskritai bet kokiu klausimu – galima laukti tik prieš regioninius rinkimus rugsėjį.
Taip teigiantis buvęs vyriausybės pareigūnas Jevgenijus Gontmacheris atkreipia dėmesį į kilusią savotišką paniką: „Akivaizdu, kad valdžia nesitikėjo tokios reakcijos. Neatmesčiau tikimybės, kad reforma bus atmiežta.“
Kita vertus, finansų ministras Antonas Siluanovas jau anksčiau tikino, kad jokių pataisų nebus – kad pensinis amžius bus keliamas tada ir tiek, kiek suplanuota.
Kritikų teigimu, protestuojančius rusus galima suprasti. Jie pagrįstai klausia, kam didinti pensinį amžių, jei vidutinė gyvenimo trukmė tokia trumpa, kad žmonės kone mirs dirbdami. Vyrai Rusijoje vidutiniškai gyvena 65 metus, o moterys – 76 metus.
Reformai, kurią įvykdžius iki 2034 metų pensininkų skaičius Rusijoje sumažėtų 14 proc. (iki 31 mln.), nepritaria daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų. 2,5 mln. žmonių pasirašė peticiją prieš pensijų reformą.
