Vašingtonas įvardijo Pekiną kaip didžiausią iššūkį Jungtinėms Valstijoms, o metinėje ataskaitoje apie Kinijos kariuomenę pabrėžiamas branduolinių ir įprastinių pajėgų tobulėjimas.
„Gynybos departamento skaičiavimais, (Kinijos) operatyvinių branduolinių kovinių galvučių atsargos viršijo 400, – sakoma ataskaitoje. – Jei Kinija ir toliau taip plės branduolinę ginkluotę, iki 2035 metų ji greičiausiai turės apie 1 500 kovinių galvučių atsargų“.
Tačiau šis skaičius vis tiek smarkiai atsiliktų nuo JAV ir Rusijos arsenalų, kuriuose yra po kelis tūkstančius galvučių.
Ataskaitoje teigiama, kad Kinija „tikriausiai ketina kurti naujas branduolines kovines galvutes ir jų nešimo platformas, kurios savo efektyvumu, patikimumu ir (arba) išlikimo galimybėmis“ bent jau prilygtų kuriamoms Rusijos ir JAV.
Pentagono spaudos sekretorius brigados generolas Patas Ryderis antradienį sakė, kad padidėjęs Kinijos branduolinis arsenalas būtų nestabilumo šaltinis.
„Kuo daugiau branduolinių ginklų platinimo, tuo didesnį susirūpinimą tai kelia ir tuo labiau destabilizuoja regioną“, – žurnalistams sakė P.Ryderis.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Pekinas stengiasi modernizuoti savo balistinių raketų arsenalą ir 2021 metais bandymų metu paleido apie 135 jų – „daugiau nei visas likęs pasaulis kartu sudėjus“, neskaitant per konfliktus paleistų raketų.
Kinija „kuria naujas tarpžemynines balistines raketas (ICBM), kurios gerokai padidins jos branduolinių raketų pajėgumus“, nurodoma ataskaitoje.
O Pekino karinės oro pajėgos – trečios pagal dydį pasaulyje, turinčios daugiau kaip 2800 orlaivių – daro pažangą.
