Pentagonas nerimauja: Rusija ir Kinija taikosi į neliečiamą teritoriją

Pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad Rusija Arktyje vėl atidarė šimtus sovietinių laikų karinių objektų. Tuo tarpu Kinija, kuri save apibūdina kaip Arkties regionui artimą valstybę, taip pat turi ambicijų ir yra sakiusi, kad ketina nutiesti „poliarinį šilko kelią“. Kinija siekia mineralinių išteklių ir naujų laivybos maršrutų, nes kylant pasaulinei temperatūrai ledo plotas traukiasi.

„Kinijos Liaudies Respublika ir Rusija vis dažniau bendradarbiauja Arktyje naudodamos įvairias nacionalinės galios priemones“, – teigiama Pentagono ataskaitoje.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos karo laivas „Admirolas Kuznetsovas“ Murmansko uoste

„Nors tarp Pekino ir Maskvos išlieka nemažai nesutarimų, jų augantis bendradarbiavimas regione kelia susirūpinimą, ir (Gynybos departamentas) toliau stebi šį bendradarbiavimą“, – priduriama dokumente, kurį cituoja „Reuters“.

Arkties jūrų keliai vis dažniau naudojami jungiant pagrindines ekonomikas per Ramųjį ir Atlanto vandenynus, nes dėl visuotinio atšilimo mažėja ledo dangos ir jūroje ilgiau lieka neužšąlančių teritorijų.

Kinija ir Rusija bendradarbiauja plėtojant laivybos maršrutus Arktyje, nes Rusija, atsižvelgdama į Vakarų sankcijas, siekia tiekti Kinijai daugiau naftos ir dujų, o Kinija ieško alternatyvaus laivybos maršruto, kad sumažintų priklausomybę nuo Malakos sąsiaurio.

„Kinija dalyvauja Arkties reikaluose laikydamasi pagrindinių abipusiai naudingo bendradarbiavimo ir tvaraus vystymosi principų ir stiprina bendradarbiavimą su kitomis šalimis, siekdama palaikyti taiką ir stabilumą“, – antradienį žurnalistams sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

Saugumo mokslininkai ir regiono kariniai atašė sako, kad Kinijos priklausomybė nuo Indijos vandenyno laivybos kelių laikoma strateginiu Pekino pažeidžiamumu, ypač konflikto dėl Taivano atveju.

Pentagono ataskaitoje priduriama, kad Kinija siekia pasinaudoti „besikeičiančia dinamika Arktyje, kad galėtų daryti didesnę įtaką ir prieigą, pasinaudoti Arkties ištekliais ir atlikti svarbesnį vaidmenį regiono valdyme“.

Ataskaitoje priduriama, kad JAV kariuomenė regione taiko „stebėjimo ir reagavimo“ strategiją, grindžiamą žvalgybos duomenų rinkimu, bendradarbiavimu su sąjungininkais ir gebėjimu dislokuoti karinius išteklius.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vadovas XI Jinpingas

Šį mėnesį JAV, Kanada ir Suomija sudarys konsorciumą, kuris statys ledlaužius, siekdamos sustiprinti sąjungininkų laivų statybą ir pasipriešinti Rusijai bei Kinijai vis labiau strategiškai svarbiuose poliariniuose regionuose.

Vienas pareigūnas „Reuters" teigė, kad susitarimu, kurį trys NATO narės ketina pasirašyti iki metų pabaigos, bus sutelktas sąjungininkių poreikis didinti laivų statybos pajėgumus, ir pridūrė, kad juo siekiama pasiųsti žinią Rusijai ir Kinijai.

Suskubo teisintis

Kremlius sureagavo į Pentagono ataskaitą ir pareiškė, kad Rusijos bendradarbiavimas su Kinija Arkties regione nėra nukreiptas prieš jokią kitą šalį, rašo „Reuters“.

Paklaustas apie Pentagono ataskaitą, Kremliaus atstovas spaudai pažymėjo, kad kai kurie jos teiginiai turi konfrontacinį atspalvį ir kad Rusija bendradarbiauja su Kinija tik siekdama skatinti stabilumą.

Jo teigimu, Rusija laikosi atsakingos pozicijos ir prisideda prie to, kad Arktis netaptų nesantaikos ir įtampos teritorija.

D. Peskovas / ANTON VAGANOV / AFP

„Šiuo požiūriu Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas Arkties zonoje gali tik prisidėti prie stabilumo ir nuspėjamumo atmosferos Arktyje kūrimo.
Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas niekada nėra nukreiptas prieš trečiąsias šalis ar trečiųjų šalių grupes, juo siekiama tik apsaugoti šių šalių (Rusijos ir Kinijos) interesus“, – aiškino D.Peskovas.

Pekinas ir Maskva bendradarbiauja plėtojant laivybos maršrutus Arktyje, nes Rusija siekia tiekti daugiau naftos ir dujų Kinijai, esant Vakarų sankcijoms“.