„Pentagonas ir Valstybės departamentas parengė planą dėl prieštankinių raketų ir kitų ginklų tiekimo Ukrainai ir laukia Baltųjų rūmų pritarimo šiems pasiūlymams“, – teigiama leidinyje.
Remiantis dienraščio informacija, Ukrainai gali būti tiekiami prieštankiniai raketiniai kompleksai „Javelin“ ir priešlėktuvinės gynybos priemonės.
„The Wall Street Journal“ pašnekovų teigimu, Pentagono vadovas Jamesas Mattisas šiam pasiūlymui pritarė. Pentagono atstovė Michelle Baldanza sakė, kad JAV „neatmetė varianto Ukrainai perduoti letalinių gynybinių ginklų“.
Vienas aukšto rango JAV administracijos atstovas teigė, kad kol kas sprendimas dėl ginklų tiekimo dar nebuvo priimtas, o prezidentas Donaldas Trumpas kol kas apie tą planą nebuvo informuotas. Jo pozicija šiuo klausimu nežinoma.
JAV valstybės departamento specialusis atstovas Ukrainai Kurtas Volkeris praėjusią savaitę per derybas su Europos pareigūnais pareiškė, kad sprendimas dėl „gynybinių ginklų“ tiekimo Ukrainai gali būti priimtas, bet tai nebūtinai įvyks.
Amerikos gynybos pareigūnai tvirtina, kad ginklai, kuriuos jie apibūdina kaip gynybinius, atgrasys Maskvą nuo agresyvių veiksmų.
Vakaruose neabejojama, kad rusai Rytų Ukrainos separatistams yra perdavę ir tankų, ir kitokios sunkiosios ginkluotės. Negana to, Donbase yra ir tūkstančiai pačios Rusijos karių.
Nenori eskaluoti konflikto
Kai kurie JAV ir Ukrainos pareigūnai, anot „The Wall Street Journal“, mano, jog Baltieji rūmai sprendimą dėl ginklų ukrainiečiams galėtų priimti geriausiu atveju po kelių mėnesių.
Ar apginkluoti Ukrainos pajėgas, svarstė ir Baracko Obamos administracija. Tačiau Vašingtonas nusileido sąjungininkams Europoje, ypač Vokietijai, kurios kanclerė Angela Merkel buvo įsitikinusi, kad tai tik padidintų įtampą ir įkaitintų konfliktą. Berlyno pusėje buvo ir Paryžius.
Tačiau dabar JAV pareigūnai tikisi, kad tokie partneriai kaip Jungtinė Karalystė, Kanada, Lenkija ir Lietuva pritars ginklų tiekimui į Ukrainą. Beje, Lietuva yra patvirtinusi, kad siunčia mirtiną ginkluotę į Ukrainą.
JAV pareigūnai pažymi, kad pagal planą prieštankinės raketos atsidurtų pas Ukrainos karius, kurių nėra palei kontaktinę liniją.
Kita vertus, Jungtinės Karalystės vyriausybės nacionalinio saugumo patarėjas Markas Sedwillas pažymėjo: „Labai svarbu, kad neeskaluotume padėties. Iš teritorijos į rytus nuo sienos netrūksta agitavimo.“
Galbūt dėl to JAV pareigūnai taip pat pažymi, kad pagal planą prieštankinės raketos atsidurtų pas Ukrainos karius, kurių nėra palei kontaktinę liniją, nors Kijevas jau seniai siekia gauti „Javelin“, kuriomis smogtų rusiškiems šarvuočiams.
Taip Vašingtonas stengiasi sumažinti konflikto eskalavimo riziką ir nori iš anksto atremti kritiką, esą apginkluoti ukrainiečiai gali griebtis puolamųjų veiksmų. Teigiama, kad jei Ukrainos pajėgos raketas naudotų ne pagal gynybinę paskirtį, JAV galėtų atsiimti ginklus.
„Pagrindinių žaidėjų tikslas – taika Ukrainoje“
Rusijos ekspertas Marius Laurinavičius, buvęs įtakingo Hudsono instituto JAV bendradarbis, mano, kad sprendimas apginkluoti ukrainiečius, jei būtų priimtas, yra „seniai pribrendęs“.
„Šį sprendimą jau seniai reikėjo priimti. Jei taip bus, bus labai gerai. Jeigu apginklavimas bus įgyvendintas, tai bus racionaliųjų jėgų Trumpo administracijoje pergalė.
Tų jėgų yra pakankamai daug. Jei šie žmonės sugebės pasiekti tokį sprendimą, tai bus geras ženklas visiems“, – 15min teigė M.Laurinavičius.
O kaip dėl europiečių, ypač Vokietijos ir Prancūzijos, reakcijos? Eksperto teigimu, „visų pagrindinių žaidėjų Europoje“ tikslas yra taika Ukrainoje.
M.Laurinavičius: „Nematau, kad būtent dabartinėje situacijoje kokiais nors amerikiečių veiksmais būtų nepatenkinta Rusija.“
„Tai, ką dabar daro amerikiečiai – visų pirma, paskyrė Kurtą Volkerį JAV specialiuoju atstovu Ukrainai, Europoje yra vertinama pakankamai pozityviai.
Be to, nematau, kad būtent dabartinėje situacijoje kokiais nors amerikiečių veiksmais būtų nepatenkinta Rusija. Nepyko ir dėl Kurto Volkerio. O kadangi nematau priešiškos Rusijos reakcijos, nelaukčiau ir europiečių priešiškumo“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Dovilė Jakniūnaitė priminė, kad pirmasis apie galimybę nusiųsti Ukrainai mirtinos ginkluotės užsiminė K.Volkeris.
„Manau, kad jis pradėjo apie tai kalbėti bandydamas išsiaiškinti Baltųjų rūmų administracijos poziciją. Tai yra pastangos testuoti ir pasižiūrėti, kokia bus reakcija.
Rusija, žinoma, jau sureagavo. Nieko naujo – laikytų eskalacija ir konflikto aštrinimu, dirginimu ir taip toliau. Labai svarbus dabartinis kontekstas – naujas JAV sankcijas Rusijai, Kremliaus atsaką.
Rusija demonstruoja, kad bet koks sprendimas jos atžvilgiu, šiuo atveju – Ukrainos krizės kontekste, sulauks atsako, kad reikia tuo neabejoti. Štai toks retorinis žaidimas ir vyksta“, – 15min tvirtino D.Jakniūnaitė.
Tiesa, jos teigimu, kol kas aiškių ženklų, kad diskusijos apie ginklus Ukrainai Vašingtone iš tiesų atsinaujina, nėra: „Nebent prasidėtų ryškus eskalavimas Ukrainoje. Dabar jaučiamas paūmėjimas, bet situacija ten visą laiką banguoja.“
