Gynybos sekretoriaus pareigas einantis Patrickas Shanahanas praėjusį ketvirtadienį surengtame susitikime su JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjais nacionalinio saugumo klausimais pristatė atnaujintą karinį planą. Jis numato, kad tuo atveju, jei Iranas atakuotų amerikiečių karius arba paspartintų branduolinio ginklo kūrimą, į Artimuosius Rytus būtų pasiųsta iki 120 tūkst. karių, laikraščiui sakė anonimiškai kalbėję Baltųjų rūmų administracijos atstovai.
Anot jų, naujasis planas nenumato antžeminio įsiveržimo į šiitišką respubliką – tam reikėtų gerokai didesnio kontingento.
Kaip rašo „The New York Times“, minėtame pasitarime dalyvavo P.Shanahanas, D.Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas, JAV Štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Josephas Dunfordas, Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorė Gina Haspel ir Nacionalinės žvalgybos direktorius Danas Coatsas.
Šaltiniai laikraščiui sakė, kad plane numatytas karių skaičius šokiravo kai kuriuos pasitarimo dalyvius.
„The New York Times“ primena, kad panašaus dydžio kontingentas 2003 metais dalyvavo įsiveržime į Iraką.
Šaltiniai pažymėjo, kad planas buvo parengtas atsižvelgiant į administracijos atstovų, pasisakančių už griežtą kursą Irano atžvilgiu, poziciją. Vienas pagrindinių griežtojo kurso šalininkų yra prezidento nacionalinio saugumo patarėjas J.Boltonas.
Pasak šaltinių, pastaraisiais metais JAV planai dėl Irano nuolat peržiūrimi.
Anksčiau D.Trumpas pagrasino Iranui rimtomis problemomis, jei Teheranas imsis neapgalvotų žingsnių reaguodamas į Amerikos vėl įvestas sankcijas.
„Pažiūrėsim, kas bus su Iranu. Jeigu jie kažko griebsis, tai bus baisi klaida. Esu girdėjęs, kas vyksta Irane. Jeigu jie kažko imsis, smarkiai nukentės. Pažiūrėsim, kas ten vyks“, – sakė prezidentas Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete prieš susitikimą su vizito į Vašingtoną atvykusiu Vengrijos vyriausybės vadovu Viktoru Orbanu.
Praėjusią savaitę Irano prezidentas Hassanas Rouhani paskelbė, kad šiitiška respublika nebesilaikys dalies įsipareigojimų, prisiimtų pagal 2015 metų tarptautinį susitarimą dėl jos branduolinės veiklos.
Iranas nurodė, jog taip reaguoja į vienašališkas JAV sankcijas, kurias Vašingtonas grąžino, prieš metus pasitraukęs iš branduolinio susitarimo.
JAV pasitraukus iš branduolinės sutarties, kitos jos signatarės – Kinija, Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija – ne kartą pareiškė, jog neketina pasekti Vašingtono pavyzdžiu.
