JAV Gynybos departamentas sustiprins ir išplės kariuomenės objektus Guame ir Australijoje, pabrėždamas savo susitelkimą į Kiniją kaip pagrindinę Amerikos varžovę gynybos srityje, pranešė pareigūnai.
Anot pareigūnų, anksčiau šiais metais prezidento Joe Bideno administracijos pateiktu prašymu atliktos „pasaulinės strategijos peržiūros“ detalės liks įslaptintos, kad planai nebūtų atskleisti varžovams.
Pastaruoju metu Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Australija ėmėsi plėtoti naują gynybos aljansą, pavadintą AUKUS ir turintį suteikti atsvarą kylančiai Kinijai, sparčiai statančiai karinius laivus ir metančiai iššūkį dešimtmečius trukusiam JAV kariniam dominavimui Azijos regione.
Pekinas stiprina savo kontrolę ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje ir žeria vis griežtesnius grasinimus Taivanui – svarbiam Jungtinių Valstijų sąjungininkui, gaunančiam į Amerikos gyvybiškai svarbios karinės paramos.
Peržiūra patvirtino, kad JAV kariuomenei Indijos ir Ramiojo vandenyno regionas yra prioritetinis, sakė už Pentagono politiką atsakinga aukšto rango pareigūnė Mara Karlin.
Ji žurnalistams sakė, kad dokumentas „nukreipia papildomą bendradarbiavimą su sąjungininkais ir partneriais šiame regione, siekiant gilinti iniciatyvas, didinančias regioninį stabilumą, ir atgrasyti potencialią Kinijos karinę agresiją bei grėsmes, kylančias iš Šiaurės Korėjos“.
Be to, „stiprinamas įtikinamomis kovinėmis priemonėmis paremtas Rusijos agresijos Europoje atgrasymas ir leidžiama NATO pajėgoms veikti veiksmingiau“, – pridūrė M.Karlin.
Vis dėlto Viduriniai Rytai Pentagonui išlieka permainingos svarbos regionas, pasibaigus ilgai trukusiems karams Irake ir Afganistane.
Tarptautiniai įsipareigojimai „reikalauja nuolat keisti mūsų strategiją Viduriniams Rytams, bet visuomet turėsime pajėgumą greitai dislokuoti pajėgas tame regione, remiantis grėsmės lygiu“, aiškino M.Karlin.
Kinijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė šią peržiūrą ir apkaltino Pentagoną „kuriant menamą priešą“, taip pat „negailint pastangų apsupti ir sustabdyti Kiniją“.
„Tvirtai priešinamės Jungtinių Valstijų naudojimuisi „Kinijos grėsmės teorija“ kaip dingstimi didinti karines išlaidas ir plėsti karinę galybę bei hegemoniją“, – per įprastą spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.
Atkurti pasitikėjimą
Tačiau vienas aukšto rango Pentagono pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė, kad radikalių pokyčių nereikėtų tikėtis.
„Pirmieji administracijos [darbo] metai nėra laikas, kai galėtume parengti didelį, strateginio lygio mūsų nuostatų pasikeitimą“, – pažymėjo pareigūnas.
Jis pridūrė, kad J.Bideno komandai atrodė reikalinga iš naujo išanalizuoti strategines nuostatas po ankstesnio prezidento Donaldo Trumpo chaotiškos politikos ir staigių sprendimų keisti JAV įsipareigojimus.
Vadovaujant D.Trumpui „dažnai būdavo sumenkinamas sąjungininkų ir partnerių indėlis bei įsitraukimas, o tai silpnino JAV patikimumą ir sunkiai pelnytą pasitikėjimą“, pabrėžė pareigūnas.
Pareigūnai nesutiko atsakyti į klausimus, kaip pasaulinės strategijos peržiūra paveiks JAV dalyvavimą dabartinių konfliktų zonose, pavyzdžiui, Viduriniuose Rytuose, Rytų ir Vakarų Afrikoje, taip pat Rytų Europoje.
Vis dėlto jie patvirtino anksčiau skelbtus planus daugiau nuveikti Guame ir Australijoje.
