Svarbiausios naujienos
- Ukraina bus priversta nuo trečiadienio trečdaliu sumažinti per šalį tranzitu į Europą pumpuojamų rusiškų dujų srautą, nes Rusijos pajėgos užėmė vieną šiam tiekimui labai svarbų infrastruktūros objektą
- Baltarusija skelbia, kad siųs savo pajėgas prie Ukrainos sienos, nes „JAV ir jų sąjungininkai toliau didina savo karinį buvimą prie Baltarusijos Respublikos valstybinių sienų“
- Vokietija vėl atidarys ambasadą Kyjive, antradienį lankydamasi Ukrainoje sakė vokiečių užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock
- Ukrainoje yra daugiau kaip 8 mln. šalies viduje perkeltų asmenų, kuriuos palikti savo namus privertė Rusijos invazija, antradienį paskelbė Jungtinės Tautos. Dar daugiau kaip 5,9 mln. ukrainiečių išvyko iš šalies
- JAV demokratai siekia padidinti siūlomą pagalbos Ukrainai sumą iki beveik 40 mlrd. dolerių
Svarbiausias antradienio naujienas skaitykite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis padėkojo JAV už pagalbos didinimą
00:05
JAV Atstovų Rūmai pritarė naujam paramos Ukrainai paketui, kurio vertė – beveik 40 mlrd. JAV dolerių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį vakare padėkojo JAV už šį sprendimą.
„Beveik 40 mlrd. dolerių. Greitai įvyks antrasis balsavimas JAV Senate. Po to šį sprendimą turės pasirašyti prezidentas Bidenas, ir jis įsigalios. Aš esu dėkingas amerikiečiams ir visiems mūsų draugams Kongrese ir administracijoje už šią paramą“, – pareiškė V.Zelenskis.
Pasak jo, šios lėšos Ukrainos gynybos sustiprinimui bus panaudotos maksimaliai greitai ir be biurokratinių kliūčių. Jis pridūrė, kad tai, visų pirma, yra ginklai, šaudmenys, įranga.
„Bet ne tik. Tai taip pat parama Rusijos Federacijos, okupantų karo nusikaltimų tyrimui, parama diplomatiniam darbui ir taip toliau“, – pabrėžė Ukrainos lyderis.
Jis pridūrė, kad antras svarbus ir istorinis sprendimas yra garsiosios JAV lendlizo programos atnaujinimas.
Bilohorivka tapo antra Čornobajivka
23:41
Ukrainos kariuomenė eilinį kartą sunaikino pontoninį rusų tiltą per Šiaurinį Donecą ties Bilohorivka, pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. Pasak jo, Bilohorivka rusų okupantams jau tapo antra Čornobajivka.
„Bilohorivka“ dabar yra Luhansko srities forpostas, ten rašistai eilinį kartą mėgina persikelti per upę, bet tik žuvis maitina... savimi. Mūsų gynėjai muša orkas kaip muses. Iki „gyvybės kelio“ rusai prasibrauti negali, bet 7 km ilgio ruožą apšaudo iš tolo“, – savo „Telegram“ kanale praneša S.Haidajus.
Jo duomenimis, Rusijos daliniai mėgina prasiveržti link Sjeverodonecko, visiškai užimti Rubižnę ir atkirsti Luhansko sritį nuo „didžiosios žemės“, ėmus kontroliuoti kelią Lysyčanskas–Bachmutas. Tuo pat metu, pasak S.Haidajaus, vyksta itin stiprūs gyvenviečių apšaudymai.
Ukraina pasiūlė „Azovstal“ gynėjus išmainyti į belaisvius okupantus
22:25
Ukraina pasiūlė humanitariniu koridoiumi išvežti sunkiai sužeistus karius iš „Azovstal“ gamyklos, o mainais atiduoti į nelaisvę patekusių Rusijos karių. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė vicepremjerė Iryna Vereščiuk.
„Dabartiniu metu kariniu būdu „Azovstal“ deblokuoti neįmanoma. „Azovstal“ gynėjai į nelaisvę pasiduoti nenori. Tai verta pagarbos. Rusai nesutinka dėl ekstrakcijos. Tai realybė, bet dėl rusų tai nestebina“, – konstatavo ji.
I.Vereščiuk pažymėjo, kad Ukrainos vyriausybė dirba ties įvairiais variantais. Nė vienas iš tų variantų nėra idealus, bet „mes ieškome ne idealaus, o veikiančio varianto“.
Ukrainos karių žmonos ir Rusijos aktyvistas paprašė popiežiaus pagalbos
21:32
Grupė Ukrainos karių žmonų ir Kremliaus priešininkas rusų aktyvistas Piotras Verzilovas trečiadienį Vatikane susitiko su popiežiumi Pranciškumi ir paprašė jo įsikišti, kad būtų išgelbėti ukrainiečių kariai, tebesikaunantys su Rusijos pajėgomis Mariupolio mieste, metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekse.
„Paprašėme jo atvykti į Ukrainą, pasikalbėti su [Rusijos prezidentu Vladimiru] Putinu, pasakyti: „Paleisk juos.“ Jis tik pasakė, kad už mus melsis“, – po trumpos audiencijos pas pontifiką žurnalistams sakė Kateryna Prokopenko.
Jos vyras Denysas Prokopenka yra vienas iš Nacionalinės gvardijos pulko „Azov“, vadovaujančio „Azovstal“ gynybai, vadų. Šis pramonės kompleksas yra Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio gynėjų paskutinis bastionas. Likusią šio strategiškai svarbaus miesto dalį Rusijos pajėgos užėmė po kelias savaites trukusios apsiausties.
„Tikimės, kad šis susitikimas tiesiog suteiks mums galimybę išgelbėti jų gyvybes. Esame pasiruošę popiežiaus, jo delegacijos veiksmams; mūsų kariai pasiruošę būti evakuoti į trečiąją šalį“, – sakė K.Prokopenko.
Moterys sakė, kad jų susitikimas su Pranciškumi tetruko apie penkias minutes. Jis įvyko po pontifiko savaitinės bendrosios audiencijos Šventojo Petro aikštėje.
Susitikime taip pat dalyvavo P.Verzilovas, susijęs su pankroko ir protestų grupe „Pussy Riot“. Jis taip pat yra nepriklausomo tinklalapio „Mediazona“, be kita ko, skelbiančio informaciją apie teismo procesus ir kalinių teisių pažeidimus, leidėjas.
Kita Ukrainos karių žmonų grupės narė Julija Fedosiuk atskleidė, kad jos papasakojo popiežiui, jog „700 mūsų karių yra sužeisti – jiems [išsivystė] gangrena, [atlikta] amputacijų“.
„Daugelis jų nebegyvi. Negalime jų palaidoti, prašėme popiežiaus jiems padėtis, tapti trečiąja šalimi šiame kare ir leisti jiems išvykti [humanitariniu] koridoriumi“, – sakė ji.
„Jis mums pasakė, kad už mus meldžiasi ir kad daro viską, ką gali.
Moteris pridūrė, kad padėtis „Azovstal“ komplekse „baisi – nėra maisto, vandens, jokių medicinos sąlygų, paskutinė ligoninė buvo sugriauta Rusijos bombų, daugybė negyvų karių“.
Kyjivas antradienį pranešė, kad „Azovstal“ tebėra daugiau kaip 1000 ukrainiečių karių, bet daugelis jų sužeisti. Daugelis jų slapstosi šios sovietinių laikų gamyklos teritorijoje esančiuose požeminiuose bunkeriuose ir tuneliuose.
Praeitą savaitgalį Ukrainos premjero pavaduotoja Iryna Vereščuk sakė, kad viso moterys, vaikai ir senyvi žmonės jau yra evakuoti iš „Azovstal“ per humanitarinę misiją, koordinuotą Jungtinių Tautų ir Raudonojo Kryžiaus.
Prezidentas: Suomijos stojimas į NATO nebūtų prieš nieką nukreiptas
21:29
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto trečiadienį pareiškė, kad jo šalies įstojimas į NATO „nebūtų prieš nieką nukreiptas“, nors kaimyninė Rusija perspėjo to nedaryti.
„Stojimas į NATO nebūtų prieš nieką nukreiptas. Tai nėra žaidimas, kur vieno pergalė reiškia kito pralaimėjimą“, – sakė prezidentas per ceremoniją, kurios metu Suomija pasirašė politinę deklaraciją dėl savitarpio pagalbos su Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu.
Čekijos prezidentas leido dešimtims savanorių kovoti Ukrainoje
19:46
Čekijos prezidentas Milošas Zemanas, pakeitęs savo prorusišką poziciją dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, trečiadienį patenkino prašymą leisti 103 piliečiams kariauti šioje šalyje kartu su Kijevui lojaliomis ginkluotomis pajėgomis.
M.Zemanas kadaise buvo artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, bet pavadino jį „bepročiu“, Kremliui vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą.
Trečiadienį M.Zemanas uždegė žalią šviesą čekų kovotojams, kurie prašėsi prisijungti prie Ukrainos kariuomenės, nepaisydami galiojančios taisyklės, draudžiančios Čekijos piliečiams kovoti užsienyje.
„Zemanas pasirašė sprendimą, kuriuo patvirtinamas 103 piliečių įstojimas į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas jų prašymu“, – sakoma prezidento atstovo Jiri Ovcačeko pareiškime.
Invazijos pradžioje Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui paprašius savanorių pagalbos, ukrainiečių pusėje dabar kovoja užsienio kovotojai iš kelių šalių, įskaitant Lenkiją, Baltarusiją, Kanadą, Jungtines Valstijas ir Jungtinę Karalystę.
M.Zemanas ir Čekijos premjeras Petras Fiala kovą sutarė atsisakyti bet kokių bausmių čekams, norintiems kariauti kartu su Ukrainos kariais.
Paprastai Čekijos piliečiams kovoti užsienyje draudžia įstatymai.
Nuo konflikto pradžios P.Fialos vyriausybė taip pat patvirtino maždaug 3 mlrd. kronų (118 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai.
O.Scholzas: Ukraina su Rusijos karo pasekmėmis kovos dar dar „100 metų“
17:54
Berlynas, gegužės 11 d. (AFP-BNS). Ukraina su Rusijos karo pasekmėmis kovos dar „100 metų“ dėl nesprogusių sviedinių miestuose, trečiadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Jis taip pat pažadėjo, kad sąjungininkės prisidės prie šalies atstatymo.
„Tie, kas gyvena Vokietijoje, žino, jog Antrojo pasaulinio karo laikų bombų randama dar gana dažnai, – žurnalistams sakė O.Scholzas. – Ukraina turi ruoštis, kad su karo pasekmėmis ji kovos dar 100 metų.“
„Todėl mes turėsime bendradarbiauti atstatant“ šią šalį, kalbėjo Vokietijos kancleris.
Chersono prisijungimą V.Putinas vadintų pergale?
17:29
Turto valdymo bendrovės „BlueBay Asset Management“ eksperto Timothy Asho teigimu, Rusijos lyderis Vladimiras Putinas gali pabandyti pateikti Chersono regiono okupaciją kaip savo karinės operacijos pergalę.
„Iš tikrųjų tai vis tiek yra didžiulis pralaimėjimas, nes sankcijos galios dar kurį laiką“, – sakė T.Ashas.
Chersono regionas yra į šiaurę nuo Krymo. Ši sritis labai svarbi aprūpinant Maskvos 2014 metais aneksuotą Ukrainai priklausantį Juodosios jūros pusiasalį vandeniu – geriamuoju ir skirtu laukams drėkinti.
Rusijos pajėgų kontroliuojamai Chersono sričiai neteisėtai primestos civilinės ir karinės administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas trečiadienį paskelbė apie planus kreiptis į rusų prezidentą V.Putiną su prašymu, kad regionas taptų Rusijos dalimi.
Luhanske ir Donecke užblokuoti tinklai „Facebook“ ir „Instagram“
17:07
Apsišaukėliškos Donecko ir Luhansko liaudies respublikos Rytų Ukrainoje paskelbė, kad užblokavo prieigą prie socialinių tinklų „Facebook“ bei „Instagram“. Tokią pat politiką jau kuris laikas taiko Maskva.
„Prieiga prie Amerikos kompanijos „Meta“, kuri leidžia skatinti smurtą prieš rusakalbius vartotojus, jau užblokuota“, – skelbiama pranešime.