Išlaisvintame miestelyje policija aptiko kankinimų kamerą: rasta dėžė, pilna auksinių dantų

Ukrainos policija antradienį pareiškė aptikusi „kankinimų kamerą“ buvusiame Rusijos okupuotame Piskų-Radkivskio miestelyje rytinėje Charkivo srityje.

Policijos teigimu, tarp rastų daiktų buvo dėžė, pilna ištrauktų auksinių dantų.

„Išlaisvinus Piskų-Radkivskio miestelį, vietos gyventojai pranešė policijai, kad vieno iš namų rūsyje buvo laikomi belaisviai – vietos gyventojai, ATO [antiteroristinės operacijos] kariai ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karo belaisviai“, – sakoma Charkivo srities nacionalinės policijos tyrimų skyriaus vadovo Serhijaus Bolvinovo pareiškime feisbuke.

S.Bolvinovas sakė, kad vietos gyventojai girdėjo iš pastato sklindančius nuolatinius šūvius.

„Tyrėjai ir prokurorai dirba, kad nustatytų visus įvykius, kurie vyko šioje kankinimų kameroje“, – sakė jis.

Ukraina gali atnaujinti Zaporižios elektrinės, didžiausios Europoje atominės elektrinės, darbą, kad užtikrintų jos saugumą, antradienį naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė elektrinę valdančios bendrovės prezidentas. Galimas pakartotinis paleidimas pradėtas praėjus kelioms savaitėms po to, kai padidėjo baimė, kad Rusijos okupuotame objekte įvyks radiacinė katastrofa.

Rugsėjo 11 d., vykstant kovoms regione, Ukrainos valstybinė branduolinės energetikos bendrovė „Energoatom“ sustabdė likusius šešis elektrinės reaktorius. Dėl Rusijos karinių veiksmų buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas saugos sistemoms, todėl kilo baimė, kad gali įvykti avarija, pažymėjo AP.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE

Tačiau „Energoatom“ prezidentas Petro Kotinas pirmadienį AP sakė, kad bendrovė artimiausiomis dienomis gali vėl paleisti du reaktorius, kad „apsaugotų saugos įrenginius artėjant žiemai ir krentant temperatūrai“.

„Jei temperatūra žema, viskas viduje tiesiog užšals. Saugos įranga bus sugadinta. Taigi jums reikia šildymo, o vienintelis šildymas bus iš veikiančio reaktoriaus“, – sakė jis.

Net ir sustabdžius reaktorius, dėl šalto oro atsiradę sistemų pažeidimai ar gedimai vis tiek gali sukelti katastrofą, sakė bendrovės prezidentas.

Pasak septynių Europos diplomatų, ES ambasadoriai pasiekė bendrą susitarimą dėl naujų sankcijų, kuriomis siekiama smogti Vladimiro Putino karui su Ukraina, įskaitant Rusijos naftos pardavimo kainų ribojimą, skelbia „Politico“.

Šį aštuntąjį prieš Maskvą nukreiptą paketą praėjusią savaitę pasiūlė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po to, kai Rusijos prezidentas pagrasino panaudoti branduolinį ginklą ir mobilizavo šimtus tūkstančių rezervistų.

123RF.com nuotr./Europos Sąjungos vėliava

Nemažai ES šalių išreiškė susirūpinimą dėl naujų priemonių, visų pirma dėl naftos kainų viršutinės ribos, o dėl konkrečių detalių dar turi būti sutarta raštu.

ES siekia, kad V.Putinas „sumokėtų“ už savo invazijos eskalavimą, kuris apėmė ir fiktyvių referendumų rengimą siekiant aneksuoti keturis Ukrainos regionus.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos pajėgos dar labiau priartėjo prie Rusijos okupuoto Chersono miesto, antradienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Ukrainos kariuomenė gana sparčiai ir galingai žengia į priekį mūsų šalies pietuose vykdydama gynybinę operaciją, – sakė V.Zelenskis savo vakaro kalboje. – Vien šią savaitę nuo Rusijos pseudoreferendumo jau išvaduota dešimtys gyvenviečių“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jis sakė, kad pietinėje Chersono srityje buvo išvaduoti Liubymivkos, Chreščenivkos, Zolota Balkos, Biliajevkos, Ukrajinkos, Mažosios Oleksandrivkos, Didžiosios Oleksandrivkos ir Davydivo Brido miesteliai, „ir tai nėra baigtinis sąrašas“.

„Mūsų kariai nesustoja. Ir tik laiko klausimas, kada mes išvarysime okupantą iš visos mūsų žemės“, – sakė jis.

Chersonas yra vienas iš keturių Ukrainos regionų, kuriuos Rusija teigia aneksavusi pažeisdama tarptautinę teisę.

Antradienį Pasaulio bankas pranešė, kad Ukrainos ekonomika susitrauks 35 proc., šaliai susiduriant su tebesitęsiančia Rusijos invazija.

Tarptautinė finansų institucija atnaujintoje Europos ir Vidurio Azijos ekonominėje apžvalgoje Ukrainos ekonomiką apibūdino kaip „sužalotą dėl gamybos pajėgumų sunaikinimo, žalos žemės ūkio paskirties žemei ir sumažėjusios darbo jėgos pasiūlos“, pranešė AFP.

Pasaulio bankas taip pat apskaičiavo, kad dėl karo buvo priversti palikti savo namus 14 mln. žmonių, o atsigavimo ir atstatymo darbai kainuos 349 mlrd. dolerių.

Praėjusią savaitę JAV skyrė Ukrainai papildomą 12,3 mlrd. dolerių paramą, kad padėtų karo nualintai šaliai kovoti su Rusija, toliau pranešė AFP.

Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės generalinis direktorius Ihoris Murašovas, paleistas iš Rusijos areštinės, nebetęs savo pareigų, antradienį pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).

„Energoatom“ nuotr./Ihoris Murašovas

I.Murašovą sulaikė Rusijos patrulis, šeštadienį pranešė Ukrainos valstybinės branduolinės energetikos bendrovės „Energoatom“ prezidentas Petro Kotinas. P.Kotinas sakė, kad I.Murašovas važiavo automobiliu iš elektrinės, kai buvo sustabdytas, išlaipintas iš automobilio ir užrištomis akimis nuvežtas nežinoma kryptimi. TATENA pirmadienį pranešė, kad gavo patvirtinimą, jog I.Murašovas saugiai grįžo pas savo šeimą.

„TATENA supranta, kad I.Murašovas dabar su šeima yra Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje ir toliau nevykdys savo pareigų Zaporižios AE. Kol kas neaišku, kas jį pakeis šiose pareigose“, – sakoma antradienį atnaujintame TATENA pareiškime.

TATENA, Jungtinių Tautų branduolinės veiklos priežiūros institucija, teigė, kad toks I.Murašovo dingimas „turėjo tiesioginį ir rimtą poveikį sprendimų priėmimui užtikrinant elektrinės saugą ir saugumą“.

Rusija bando nustatyti „valstybinę sieną“ ties Rusijos ir Ukrainos kontrolę skiriančia linija Ukrainos Zaporižios regione, antradienį pareiškė Ukrainos regiono pareigūnas. 

Iš Rusijos okupuotos teritorijos per Vasiljevkos kontrolės postą išvykstančių žmonių skaičius sumažėjo nuo kelių tūkstančių per dieną praėjusią savaitę – prieš Rusijai paskelbus aneksiją – iki vos kelių žmonių per dieną dabar, teigia Ukrainos vyriausybė, kuri teigia, kad perėja faktiškai uždaryta.

Nustatydami šias sienas, jie nustato „jų sugalvotas taisykles“, – per nacionalinę televiziją sakė Zaporižios regioninės karinės valdybos vadovas Oleksandras Staruchas.

Zaporižia yra viena iš keturių Ukrainos teritorijų, kurias Rusija teigia aneksuojanti.

„Dėl to jie neleidžia [pereiti] šaukiamojo amžiaus vyrams. Užvakar tik aštuoniems žmonėms pavyko išeiti kažkokiais šoniniais ir ožkų takais. Kitaip galima sakyti, kad tranzitas abiem kryptimis buvo sustabdytas“, – sakė jis.

Šie veiksmai atkartoja tai, ką Maskva „padarė su Krymu ir Donbasu“, sakė O.Staruchas.

Ukraina „bando išspręsti šį klausimą per tarptautines bendruomenes ir kreipdamasi į Rusiją, kuri privalo atverti humanitarinius koridorius“, sakė Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk.

Atrodo, kad Kremliui nėra aišku, kokią tiksliai teritoriją jis aneksavo, nes didelę dalį regionų, kuriuos jis vadina priklausančiais Rusijai, vis dar kontroliuoja Ukrainos pajėgos. Pirmadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė: „Mes ir toliau konsultuosimės su šių regionų gyventojais“.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pranešė, kad Vašingtonas suteiks Kyjivui 625 mln. dolerių naujos paramos saugumo srityje, įskaitant didelio judrumo artilerijos raketų sistemos (HIMARS) paleidimo įrenginius, pranešė Baltieji rūmai.

Ukrainos kariuomenės nuotr./„Himars“

Baltųjų rūmų pranešime teigiama, kad prie J.Bideno skambučio prisijungė viceprezidentė Kamala Harris. Prezidentas pabrėžė, kad Vašingtonas niekada nepripažins Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijos aneksijos.

J.Bidenas „pažadėjo ir toliau remti Ukrainą ginantis nuo Rusijos agresijos tiek, kiek reikės“, sakoma pareiškime.

Kyjivo miesto taryba pranešė, kad evakuacijos centrus aprūpina kalio jodido tabletėmis tam atvejui, jei Ukrainos sostinei būtų suduotas branduolinis smūgis, rašo „Sky News“.

Šios tabletės gali padėti blokuoti kenksmingos radiacijos įsisavinimą skydliaukėje, jei jos vartojamos prieš pat branduolinės spinduliuotės poveikį arba iš karto po jo.

Jei reikės evakuotis, tabletės bus išdalytos branduoline spinduliuote užterštų teritorijų gyventojams, sakoma tarybos pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai pareiškė, kad panaudos „visas turimas priemones“, kad laimėtų karą.

Rusijos žiniasklaidos korespondentai praneša apie Maskvos nuostolius kare Ukrainoje.

„Man pasakė, kad savo naujienomis žmonėms keliu depresiją, – „Telegram“ rašė Aleksandras Kocas iš provyriausybinio bulvarinio laikraščio „Komsomolskaja pravda“. – Esą žmonėms reikia kažko pozityvaus. Gerų naujienų artimiausiu metu nebus, laikas netinkamas. Nei iš Chersono fronto linijos, nei iš Luhansko, kaip tai nutinka“. 

Ukraina „įveda gerai paruoštus rezervus, realizuodama savo pranašumą tiek personalo, tiek žvalgybos duomenų atžvilgiu“, – sakė jis antradienį ir pridūrė, kad Rusijos vadinamoji „specialioji karinė operacija“ tuo tarpu išgyvena „operatyvinę krizę“.

A.Kocas, kuris buvo su Rusijos kariais Donecko mieste Lymane, anksčiau šią savaitę bulvariniame laikraštyje rašė, kad Rusijos pajėgos kenčia nuo gyvosios jėgos trūkumo, blogų ryšių ir vadų „klaidų“. Savaitgalį Ukraina susigrąžino Lymaną.  

„Po ilgo puolimo sezono, per kurį išlaisvinome didelius žemės plotus, daugelyje vietovių įsivyravo tam tikras nuovargis. Po to neturėjome pakankamai jėgų jas išlaikyti, – sakė jis. – Kodėl taip nutiko? Nes paprasčiausiai neturime pakankamai žmonių. Nors kažkuriuo metu galėjo atrodyti kitaip. Mums reikėjo šio smūgio, kad suprastume, kokia yra reali padėtis. Štai kodėl paskelbta dalinė mobilizacija“. 

A.Kocas patikino savo pasekėjus, kad tarp Rusijos pajėgų nemato nei „panikos, nei arogancijos“. Be A.Koco, panašius reportažus rašo ir „Rossija 24“ žurnalistas Jevgenijus Podubnas.

J.Podubnas antradienį sakė, kad „fronte išgyvename sunkiausią laikotarpį“ ir kad „artimiausiu metu jis taps dar sunkesnis“. 

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paskambino savo kolegai Ukrainoje Volodymyrui Zelenskiui, Kyjivui paskelbus apie reikšmingus karinius laimėjimus prieš Rusijos pajėgas, sakė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.

„Picture Alliance“ / „Consolidated News Photos“ / „Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Pokalbis vyko maždaug 15 val. 35 min. Grinvičo (18 val. 35 min. Lietuvos, 11 val. 35 min. Vašingtono) laiku, sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Rusijos kariai taip greitai paliko svarbų Ukrainos miestą Lymaną, kad gatvėse paliko kai kurių savo bendražygių kūnus, pranešė naujienų agentūra AP.

Savaitgalį Rusija pasitraukė iš Lymano, esančio rytinėje Donecko srityje.

Tai strategiškai svarbus miestas, kurį rusai naudojo kaip logistikos ir transporto mazgą, bet kurį apsupo Ukrainos pajėgos.

AP komanda sakė, kad ant žemės matė mažiausiai 18 rusų karių kūnų.

Panašu, kad Ukrainos kariškiai surinko savo bendražygių kūnus po įnirtingų mūšių dėl Lymano kontrolės, pridūrė AP komanda.

Vienas ukrainiečių karys, pasivadinęs Rudu, sakė: „Mes kovojame už savo žemę, už savo vaikus, kad mūsų žmonės galėtų gyventi geriau, tačiau visa tai kainuoja labai brangiai.“

Dvi Rusijos aneksuoto Krymo moterys, tarp jų ir „Mis Krymas“, buvo pripažintos kaltomis dėl to, kad socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše diskreditavo Rusijos kariuomenę dainuodamos patriotinę ukrainietišką dainą, pranešė vietos valdžios institucijos.

Olga Valejeva, laimėjusi grožio konkursą „Mis Krymas 2022“, ir neįvardyta draugė balkone dainavo populiarią ukrainietišką dainą „Červona Kalyna“.

Instagram nuotr./Olga Valejeva

Moterų dainavimo vaizdo įrašas buvo paskelbtas „Instagram“ istorijose, kurios automatiškai ištrinamos po 24 valandų.

Krymo policija pranešė, kad O.Valejevai skirta 40 000 rublių (679 eurų) bauda, o jos draugei – 10 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Nuo okupantų pajėgų išlaisvintame Lymane oficialiai iškelta Ukrainos vėliava. 

Lymane oficialiai iškelta Ukrainos vėliava

+3

Strategiškai svarbų Lymano miestą ukrainiečiai išlaisvino šeštadienį, spalio 1 dieną.

Nepraėjus nė dviem savaitėms po „dalinės“ mobilizacijos paskelbimo, iš Rusijos išvyko apie 700 tūkst., praneša „Forbes“. 

Vieno „Forbes“ šaltinio teigimu, nuo mobilizacijos pradžios Rusiją paliko beveik 1 mln. Antrasis šaltinis Rusijos Federacijos prezidento administracijoje praneša, kad iš šalies išvyko 600–700 tūkstančių rusų. Leidinio pašnekovas pabrėžė, kad vis dar neaišku, kiek procentų žmonių iš šalies išvyko turizmo tikslais.

„Forbes“ duomenimis, anksčiau žiniasklaida skelbė apie 194 tūkstančius rusų, kurie per savaitę po mobilizacijos paskelbimo išvyko į Sakarvelą, Kazachstaną ir Suomiją.

Rugsėjo pradžioje, dar prieš paskelbiant dalinę mobilizaciją, „Rosstat“ paskelbė, kad nuo metų pradžios iš Rusijos Federacijos išvyko 419 tūkst. žmonių – dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. 

Nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtos mobilizacijos pradžios rugsėjo 21-ąją į kariuomenę pašaukta jau daugiau kaip 200 tūkst. žmonių, antradienį pareiškė šalies gynybos ministras Sergejus Šoigu.

„Nuo šios dienos į kariuomenę įstojo daugiau kaip 200 tūkst. žmonių“, – per televiziją transliuotame susitikime kalbėjo S.Šoigu.

Kremliaus paskelbta mobilizacija skirta paremti Ukrainoje kariaujančias Rusijos pajėgas. Tokį žingsnį Maskva žengė patyrusi virtinę nesėkmių mūšio lauke.

Rusų valdžia mobilizaciją vadina „daline“ ir teigia, kad į karo tarnybą planuojama pašaukti 300 tūkst. vyrų.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Sergejus Šoigu

Pasak S.Šoigu, mobilizuotieji ruošiami „80 poligonų ir šešiuose mokymo centruose“.

Kremliaus mobilizacija išprovokavo protestų šalyje, o dešimtis tūkstančių šaukiamojo amžiaus vyrų paskatino pabėgti į užsienį – daugiausia kaimynines buvusias sovietines šalis.

Astana antradienį pranešė, kad į Kazachstaną per pastarąsias dvi savaites atvyko daugiau kaip 200 tūkst. Rusijos piliečių.

Praėjusią savaitę V.Putinas ėmėsi raminti nerimaujančius tautiečius ir paragino pareigūnus „ištaisyti visas klaidas“, susijusias su mobilizacija.

S.Šoigu antradienį pareikalavo, kad kariuomenės ir laivyno vadai padėtų „greitai pritaikyti naujokus kovai“.

Ministras paragino „rengti papildomus mokymus [mobilizuotiesiems] vadovaujant kovinės patirties turintiems karininkams“.

Pasak S.Šoigu, mobilizuoti piliečiai gali būti siunčiami į kovos zonas tik po „mokymų ir kovinio koordinavimo“.

Jis taip pat paragino karinius komisariatus neatsisakyti priimti į tarnybą savanorių, „jei tam nėra rimtų priežasčių“.

Japonija nurodė išvykti iš šalies čia dirbusiam Rusijos aukšto rango pareigūnui, imdamasi atsakomųjų veiksmų po japonų diplomato išvarymo, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Praėjusią savaitę Tokijas pareikalavo Maskvos atsiprašymo už rytiniame Vladivostoko mieste dirbusio diplomato sulaikymą, esą dėl šnipinėjimo, ir apkaltino Rusiją „neįtikėtinu elgesiu“.

„Pareigūnui buvo užrištos akys, užspaustos rankos ir galva, kad sulaikymo metu jis negalėtų judėti, o tada jis buvo apklaustas įsakmiu būdu“, – tuomet sakė vyriausybės atstovas Hirokazu Matsuno.

Antradienį paskelbtame Užsienio reikalų ministerijos pareiškime sakoma, kad ji išsiųs iš šalies šiauriniame Saporo mieste dirbusį rusų konsulą ir kad taip bus atsakyta „į Rusijos veiksmus“.

„Japonijos vyriausybė paskelbė vieną konsulą iš Rusijos generalinio konsulato Sapore persona non grata ir pareikalavo, kad šis žmogus išvyktų iš Japonijos per šešias dienas, tai yra, iki spalio 10-osios“, – sakoma pranešime.

Rusijos ambasadorius buvo iškviestas ir informuotas apie sprendimą, pridūrė ministerija.

Praėjusią savaitę vyriausybės atstovas H.Matsuno sakė, kad Japonija neigia jos diplomatui Maskvos metamus kaltinimus šnipinėjimu.

Japonija „griežtai protestuoja prieš šiuos neįtikėtinus veiksmus“, pridūrė atstovas.

Rusija laiko Japoniją „nedraugiška“ šalimi. Į šį sąrašą Maskva taip pat įtraukė visas Europos Sąjungos šalis, Jungtines Valstijas ir kitas jų sąjungininkes, įskaitant Didžiąją Britaniją ir Australiją.

Nuo vasario 24 dienos, kai Vladimiras Putinas pradėjo karą Ukrainoje, Tokijas paskelbė Maskvai virtinę sankcijų ir išsiuntė rusų diplomatų. Rusija atsakė tuo pačiu.

Iki invazijos į Ukrainą Tokijo santykiai su Maskva buvo sudėtingi. Japonija ir Rusija po Antrojo pasaulinio karo taip ir nepasirašė taikos sutarties, tebesitęsiant ginčui dėl keturių salų, į kurias Maskva pareiškė pretenzijas paskutinėmis konflikto dienomis.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka patvirtino, kad Baltarusija dalyvauja specialioje karinėje operacijoje Ukrainoje. Tai jis pasakė per susitikimą karinio saugumo klausimais.

„Kalbant apie mūsų dalyvavimą specialiojoje karinėje operacijoje Ukrainoje, mes ten dalyvaujame. Mes to neslepiame. Tačiau mes nieko nežudome. Savo kariuomenės niekur nesiunčiame. Mes nepažeidžiame savo įsipareigojimų“, – sakė jis.

BELTA nuotr./Aleksandras Lukašenka

Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs A.Lukašenka taip pat teigė, kad šalyje mobilizacijos skelbti nereikia, nors jis karui ruošėsi "visus prezidentavimo metus".

„Pradedama mėtytis visokiais pretekstais: Rusija paskelbė mobilizaciją, todėl rytoj bus paskelbta mobilizacija Baltarusijoje. Dar kartą pabrėžiu: mobilizacijos skelbti nereikia. Laimei, karo nėra Baltarusijos teritorijoje“, – teigė jis.

Tuo pat metu jis teigė „absoliučiai ruošiasi karui“.

„Neseniai į burokėlį panašus niekšas kalbėjo, kad „Lukašenka ruošiasi karui“. Visiškai teisingai. Kol einu prezidento pareigas, ruošiuosi karui. Ne aš sugalvojau frazę „Jei nori taikos, ruoškis karui“.

Per Rusijos apšaudymą rytiniame Charkivo regione žuvo mažiausiai du žmonės, antradienį pranešė srities gubernatorius Olehas Synjehubovas.

„Praėjusią naktį rusai surengė du raketinius smūgius... Charkive. Padaryta žalos infrastruktūros objektams. Deja, žuvo 46 metų moteris“, – pranešė jis platformoje „Telegram“.

Taip pat per apšaudymą Kupjansko rajone žuvo gydytojas anesteziologas, o dvi slaugytojos buvo sužeistos. Be to, šiame rajone dėl sužeidimų teko hospitalizuoti 63-ejų vyrą ir 9-erių mergaitę. Pasak medikų, šių žmonių būklė vidutinio sunkumo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimą, kuriuo buvo konstatuota, kad negalima vesti derybų su Rusijos Federacijos prezidentu Vladimiru Putinu, būtinybę stiprinti Ukrainos gynybinius pajėgumus.

Rugsėjo 30 d., penktadienį Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba priėmė dokumentą, kuriame, be kita ko nustatyta, kad „neįmanoma vesti derybų su Rusijos Federacijos prezidentu V.Putinu“.

Rusijos parlamento aukštieji rūmai antradienį patvirtino sutartis dėl keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos.

Federacijos Taryba greitai nubalsavo už sutarčių, pagal kurias Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionai tapo Rusijos dalimi, patvirtinimą.

Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. 

Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais, laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas ir pasmerkė šias aneksijas.

Išvakarėse Rusijos parlamento žemieji rūmai – Valstybės Dūma – vienbalsiai patvirtino šias sutartis.

Formalią okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją užbaigs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris turi galutinai patvirtinti šias sutartis ir taip užbaigti regionų prijungimo procesą, nors tose teritorijose vyksta intensyvūs mūšiai.

Praėjusį penktadienį iškilmingos ceremonijos metu V.Putinas Kremliuje pasirašė susitarimą su keturiems okupuotiems Ukrainos regionams Maskvos primestais valdžios pareigūnais dėl prisijungimo prie Rusijos. 

Ukraina kaip atsaką į aneksiją pateikė paraišką dėl prisijungimo prie JAV vadovaujamo NATO karinio aljanso ir teigia, kad niekada nesiderės su Rusija, kol ji yra valdoma V. Putino. 

Keturios prie Rusijos prijungtos teritorijos sukuria itin svarbų sausumos koridorių tarp Rusijos ir Krymo pusiasalio, kuris buvo aneksuotas Maskvos 2014 metais. 

Šios penkios teritorijos sudaro 20 proc. Ukrainos teritorijos.

Tačiau Rusijos pajėgos pilnai nekontroliuoja Chersono ir Zaporižios teritorijų, o Kremlius dar nepatvirtino, kokios šių regionų sritys aneksuojamos.

JAV milijardierius Elonas Muskas pirmadienį socialiniuose tinkluose dėl savo kontroversiškų idėjų Rusijos invazijos atžvilgiu įsivėlė į kivirčą su Ukrainos pareigūnais, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

E.Muskas sukėlė ginčą socialiniame tinkle „Twitter“, siūlydamas sudaryti taikos susitarimą, kuris apimtų referendumą dėl aneksijos Maskvos okupuotuose Ukrainos regionuose prižiūrint Jungtinėms Tautoms, Rusijos suvereniteto pripažinimą Krymo pusiasalyje, ir suteiktų Ukrainai neutralų statusą.

„Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėjas sukūrė apklausą, leidžiančią daugiau nei 107 mln. jo sekėjų balsuoti už šią idėją.

Scanpix nuotr. /Elonas Muskas

V.Zelenskis atsakė savo „Twitter“ apklausa ir paklausė: „Kuris @elonmusk tau patinka labiau?“, su parinktimis „Tas, kuris palaiko Ukrainą“ ir „Tas, kuris palaiko Rusiją“.

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas davė tiesmuką atsakymą: „Mano labai diplomatiškas atsakymas (Muskui) yra pradingti.“

V.Zelenskio padėjėjas Mychailo Podoliakas pasiūlė „geresnį taikos planą“, pagal kurį Ukraina atsiimtų savo teritorijas, įskaitant Krymą, Rusija būtų demilitarizuota ir denuklearizuota, o „karo nusikaltėliai“ stotų prieš tarptautinį tribunolą.

E.Muskas vėliau pridūrė, kad Maskva gali paskelbti pilną mobilizaciją, sukelsiančią „visišką karą“, kuris „abiem pusėms bus pražūtingas“, turėdamas omenyje ir daug didesnį Rusijos gyventojų skaičių.

„Ukrainos pergalė totaliame kare yra mažai tikėtina. Jei jums rūpi Ukrainos žmonės, siekite taikos“, – „Twitter“ rašė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau paragino Ukrainą nutraukti karo veiksmus ir derėtis po to, kai įsakė vykdyti dalinę mobilizaciją savo pajėgoms sustiprinti ir gana akivaizdžiai pagrasino panaudoti branduolinį ginklą.

V.Zelenskis savo ruožtu pareiškė, kad niekada nesiderės su Rusija, kol V.Putinas bus jos lyderis.

Aliaksandras Lukašenka dabar itin sutrikęs dėl Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino spaudimo, bandančio įtempti Baltarusiją į karą su Ukraina. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

„Lukašenka turi labai didelių problemų vidaus politinėje rinkoje. Jis nėra toks stiprus teisėtumo požiūriu, kaip laikė save, ir koks buvo iki 2020-ųjų rudens.

Jis patiria itin didelį Putino spaudimą. Rusijos Federacija nori sulaukti aktyvesnio sąjunginės valstybės dalyvavimo kare, o tai grasina Baltarusijai smarkiai panaikinti valstybingumo perspektyvas... ir baltarusiai tai supranta, taip pat ir Lukašenka“, -  pasakė jis. 

„Štai kodėl Lukašenka, viena vertus, yra sutrikęs, o iš kitos – prislėgtas“, – pridūrė M.Podoliakas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michailo Podoliakas

Jis pabrėžė, kad Ukraina kontroliuoja situaciją pasienyje su Baltarusija, puikiai suprasdama Rusijos planus.

„Ukrainoje pasienyje su Baltarusija sutelkiamos gynybos pajėgos, vyksta karinės pratybos. Yra ir minų laukai, o pats sienos perimetras yra gerai saugomas. Visa tai aiškiai kontroliuojama. Žinoma, Rusija dabar bando siųsti ten daug mobilizuotų karių, iki 20–30 tūkst... Jie gali  pabandyti kažką padaryti. Tačiau net vidinis maištas yra vienas iš scenarijų, kurį laikome gana rimtu. Rusai gali bandyti surengti maištą ir perimti kariškių kontrolę iš Lukašenkos“, – pažymėjo M.PodolIakas.

Rusijos gvardijos dalinius iš Sibiro ir kontingentą iš Sirijos planuojama perkelti į Ukrainą, o tuo tarpu mobilizuoti vyrai savo noru palieka savo pozicijas ir vartoja alkoholį.

Apie tai savo Facebook puslapyje praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Remiantis turima informacija, Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų karinė vadovybė priėmė sprendimą perkelti į karo veiksmų zoną Rusijos gvardijos kariuomenės dalinius, dislokuotus Sibiro karinės apygardos administracinėse ribose, ir Rusijos karių kontingentą Sirijoje“, – rašoma pranešime.

Generalinis štabas taip pat pranešė, kad pagal turimą informaciją naujai suformuoto ir perkelto 3-iojo armijos korpuso daliniai negali efektyviai atlikti jiems pavestų užduočių.

„Pasenę ir netinkami naudoti ginklai ir karinė technika, personalo savavališkas pozicijų apleidimas ir atsisakymas vykdyti kovines užduotis, alkoholinių gėrimų vartojimas, sistemingi karinės drausmės pažeidimai yra pagrindinės nurodyto priešo dalinių karių demotyvacijos priežastys “, – rašoma pranešime.

Tuo tarpu Tverės mieste dėl dėstytojų ir techninių specialistų, dalyvaujančių kare Ukrainoje, stokos Aviacijos gynybos karo akademija sustabdė mokymus tam tikruose kursuose.

Netoli Maskvos esančiame Rusijos armijos dalinyje pagal kontraktą tarnaujantys kariai norėjo atimti dalį mobilizuotų vyrų ekipuotės ir telefonų. Tačiau naujokai paprasčiausiai sumušė „senelius“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilizuoti Rusijos rezervistai

Kaip rašo UNIAN, remdamasi „Telegram“ kanalo „Baza“ informacija, konfliktas tarp kariškių įvyko kariniame dalinyje Alabine, į kurį atvežami mobilizuoti vyrai. Dalinio senbuviai iš naujokų pradėjo reikalauti drabužių ir mobiliųjų telefonų. 

Naujokai nepakluso ir atsakė kumščiais. Prasidėjo masinės muštynės.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Per pastarąją parą Rusija Ukrainoje neteko dar 370 žmonių.

Bendri rusų nuostoliai antradienį, spalio 4 d., siekia apie 60 800 žmonių, pranešė Ukrainos kariuomenės generalinis štabas.

Jo duomenimis, per pastarąją parą sunaikinti 44 rusų tankai, 27 šarvuotos kovinės mašinos, 2 artilerijos sistemos, 2 raketinės salvinės sistemos, 1 priešlėktuvinės gynybos įrenginys, 1 lėktuvas, 2 bepilotės skraidyklės ir 12 vienetų autotechnikos.

Generalinis štabas pridūrė, kad didžiausius nuostolius priešas patyrė Bachmuto ir Kramatorsko kryptimis.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau priartėjo prie šiaurės vakarinės Luhansko srities administracinės sienos, pranešė srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. 

„Kol vadinamosios „LNR“ vyrai atakuojami iš oro, Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau priartėjo beveik prie šiaurės vakarinės Luhansko srities administracinės sienos“, – teigė jis. 

Pranešama, kad  Ukrainos gynybos pajėgų orlaiviai per praėjusią parą atliko 22 smūgius.

Patvirtinta, kad nukentėjo 3 priešo įtvirtinimai, 16 ginklų ir karinės technikos sutelkimo zonų, taip pat 3 priešlėktuvinės raketų sistemos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando perkelti kaltę dėl pastarojo meto Rusijos kariuomenės nesėkmių Charkivo srityje pasinaudodamas personalo pasikeitimais šalies gynybos ministerijoje.

Tai teigiama Amerikos karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.

ISW duomenimis, Rusijos Federacijos gynybos ministerijos Vakarų karinėje apygardoje buvo paskirtas naujas vadas – generolas leitenantas Romanas Berdnikovas, kuris šiose pareigose pakeitė Aleksandrą Žuravliovą.

ISW pažymėjo, kad Vakarų karinės apygardos Rusijos daliniai pastaruosius kelis mėnesius daugiausia veikė Charkivo srities šiaurės rytuose, tačiau be aiškiai apibrėžto vado. A.Žuravliovo kurį laiką nesimatė, o V.Putinas per dvi savaites pakeitė du „Vakarų pajėgų grupės“ vadus.

ISW ekspertai užsiminė, kad galbūt V.Putinas perskirsto postus dėl nepasitenkinimo Rusijos Federacijos nuostoliais Charkivo srityje ir Lymane. Tai taip pat gali būti bandymas apsaugoti Centrinės karinės apygardos vadą generolą pulkininką Aleksandrą Lapiną nuo kritikos dėl pastarojo meto Rusijos nesėkmių Lymane.

ISW pažymi, kad tokiu būdu V.Putinas gali bandyti perkelti kaltę dėl būsimų Rusijos nuostolių Charkivo ir galbūt Luhansko srityse naujai paskirtam R.Berdnikovui.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Jamesas Cleverly antradienį ketina sakyti, jog jo šalis yra pakankamai „strategiškai ištverminga“, kad padėtų Ukrainai „pasiekti pergalę“ kare su Rusija.

Savo kalboje Konservatorių partijos metinėje konferencijoje ministras pabrėš, jog Londonas ir toliau tvirtai rems Kyjivo pastangas atremti įsiveržusių Maskvos pajėgų antpuolį.

Remiantis iš anksto pateiktomis ministro kalbos ištraukomis, J.Cleverly pakartos ministrės pirmininkės Liz Truss pareiškimą, kad Didžioji Britanija niekada nepripažins Kremliaus pretenzijų į Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono, Zaporižios ir Krymo regionus.

JK neseniai sugriežtino sankcijas pažeidžiamiems Rusijos ekonomikos sektoriams, reaguodama į Maskvos vykdomą šių teritorijų aneksiją.

J.Cleverly ruošiasi sakyti, kad ukrainiečiai įnirtingai gina savo tėvynę ir kad jų drąsą sustiprino Londono karinė pagalba.

„Mes juos remsime, kol šis karas bus laimėtas. Palaikysime juos, kol bus atkurtas jų suverenitetas“, – rašoma ministro kalbos ištraukose.

Dar iki žiemos su rusų okupantais kovojanti Ukraina gali pasiekti svarbiausius karinius tikslus ir sustiprinti savo pozicijas, pareiškė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoja tarptautinio saugumo reikalams Celeste A.Wallander.

Ji atkreipė dėmesį į naujausias Ukrainos pastangas Chersono regione, taip pat į ukrainiečių laimėjimus Charkivo ir Donecko regionuose.

Ukrainos kariai pastarosiomis dienomis Chersono fronto šiaurėje pralaužė Rusijos įtvirtinimų linijas ir sparčiai žengia į priekį palei Dniepro upę, grasindami atkirsti tūkstančius Rusijos karių nuo tiekimo šaltinių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Celeste A.Wallander

„Dabar, atrodo, Ukraina yra pakeliui į visų trijų tikslų įgyvendinimą, – sakė C.A.Wallander Strateginių ir tarptautinių studijų centrui. – Ukrainos tikslas – atstumti Rusijos priešakinį placdarmą vakariniame Dniepro upės krante Chersono srityje.“

Pasak C.A.Wallander, tai būtų „didelis Rusijos pralaimėjimas“, nes tai taptų dar didesne kliūtimi Kremliaus siekiams užimti Odesą.

„Tai taptų daug sunkiau ir suteiktų Ukrainai daug geresnes gynybines pozicijas, kad galėtų išlaukti žiemą, kai aktyviausios kovos greičiausiai nutrūks“, – aiškino C.A.Wallander.

Ukrainos veiksmai pietuose primena taktiką, kuri Kijevui atnešė didelių laimėjimų nuo rugsėjo pradžios Rytų Ukrainoje, kur ukrainiečiai greitai užėmė teritoriją, atkirto gausesnes Rusijos pajėgas nuo tiekimo šaltinių ir privertė jas atsitraukti.

C.A.Wallander pažymėjo, kad praėjusį penktadienį Ukrainai išlaisvinus Lymaną, „bus pastebimai paveiktas Rusijos gebėjimas aprūpinti savo pajėgas resursais ir perkelti karius išilgai visos fronto linijos“.