Išlaisvintame miestelyje policija aptiko kankinimų kamerą: rasta dėžė, pilna auksinių dantų

Ukrainos policija antradienį pareiškė aptikusi „kankinimų kamerą“ buvusiame Rusijos okupuotame Piskų-Radkivskio miestelyje rytinėje Charkivo srityje.

Policijos teigimu, tarp rastų daiktų buvo dėžė, pilna ištrauktų auksinių dantų.

„Išlaisvinus Piskų-Radkivskio miestelį, vietos gyventojai pranešė policijai, kad vieno iš namų rūsyje buvo laikomi belaisviai – vietos gyventojai, ATO [antiteroristinės operacijos] kariai ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karo belaisviai“, – sakoma Charkivo srities nacionalinės policijos tyrimų skyriaus vadovo Serhijaus Bolvinovo pareiškime feisbuke.

S.Bolvinovas sakė, kad vietos gyventojai girdėjo iš pastato sklindančius nuolatinius šūvius.

„Tyrėjai ir prokurorai dirba, kad nustatytų visus įvykius, kurie vyko šioje kankinimų kameroje“, – sakė jis.

Ukraina gali atnaujinti Zaporižios elektrinės, didžiausios Europoje atominės elektrinės, darbą, kad užtikrintų jos saugumą, antradienį naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė elektrinę valdančios bendrovės prezidentas. Galimas pakartotinis paleidimas pradėtas praėjus kelioms savaitėms po to, kai padidėjo baimė, kad Rusijos okupuotame objekte įvyks radiacinė katastrofa.

Rugsėjo 11 d., vykstant kovoms regione, Ukrainos valstybinė branduolinės energetikos bendrovė „Energoatom“ sustabdė likusius šešis elektrinės reaktorius. Dėl Rusijos karinių veiksmų buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas saugos sistemoms, todėl kilo baimė, kad gali įvykti avarija, pažymėjo AP.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE

Tačiau „Energoatom“ prezidentas Petro Kotinas pirmadienį AP sakė, kad bendrovė artimiausiomis dienomis gali vėl paleisti du reaktorius, kad „apsaugotų saugos įrenginius artėjant žiemai ir krentant temperatūrai“.

„Jei temperatūra žema, viskas viduje tiesiog užšals. Saugos įranga bus sugadinta. Taigi jums reikia šildymo, o vienintelis šildymas bus iš veikiančio reaktoriaus“, – sakė jis.

Net ir sustabdžius reaktorius, dėl šalto oro atsiradę sistemų pažeidimai ar gedimai vis tiek gali sukelti katastrofą, sakė bendrovės prezidentas.

Pasak septynių Europos diplomatų, ES ambasadoriai pasiekė bendrą susitarimą dėl naujų sankcijų, kuriomis siekiama smogti Vladimiro Putino karui su Ukraina, įskaitant Rusijos naftos pardavimo kainų ribojimą, skelbia „Politico“.

Šį aštuntąjį prieš Maskvą nukreiptą paketą praėjusią savaitę pasiūlė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po to, kai Rusijos prezidentas pagrasino panaudoti branduolinį ginklą ir mobilizavo šimtus tūkstančių rezervistų.

123RF.com nuotr./Europos Sąjungos vėliava

Nemažai ES šalių išreiškė susirūpinimą dėl naujų priemonių, visų pirma dėl naftos kainų viršutinės ribos, o dėl konkrečių detalių dar turi būti sutarta raštu.

ES siekia, kad V.Putinas „sumokėtų“ už savo invazijos eskalavimą, kuris apėmė ir fiktyvių referendumų rengimą siekiant aneksuoti keturis Ukrainos regionus.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos pajėgos dar labiau priartėjo prie Rusijos okupuoto Chersono miesto, antradienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Ukrainos kariuomenė gana sparčiai ir galingai žengia į priekį mūsų šalies pietuose vykdydama gynybinę operaciją, – sakė V.Zelenskis savo vakaro kalboje. – Vien šią savaitę nuo Rusijos pseudoreferendumo jau išvaduota dešimtys gyvenviečių“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jis sakė, kad pietinėje Chersono srityje buvo išvaduoti Liubymivkos, Chreščenivkos, Zolota Balkos, Biliajevkos, Ukrajinkos, Mažosios Oleksandrivkos, Didžiosios Oleksandrivkos ir Davydivo Brido miesteliai, „ir tai nėra baigtinis sąrašas“.

„Mūsų kariai nesustoja. Ir tik laiko klausimas, kada mes išvarysime okupantą iš visos mūsų žemės“, – sakė jis.

Chersonas yra vienas iš keturių Ukrainos regionų, kuriuos Rusija teigia aneksavusi pažeisdama tarptautinę teisę.

Antradienį Pasaulio bankas pranešė, kad Ukrainos ekonomika susitrauks 35 proc., šaliai susiduriant su tebesitęsiančia Rusijos invazija.

Tarptautinė finansų institucija atnaujintoje Europos ir Vidurio Azijos ekonominėje apžvalgoje Ukrainos ekonomiką apibūdino kaip „sužalotą dėl gamybos pajėgumų sunaikinimo, žalos žemės ūkio paskirties žemei ir sumažėjusios darbo jėgos pasiūlos“, pranešė AFP.

Pasaulio bankas taip pat apskaičiavo, kad dėl karo buvo priversti palikti savo namus 14 mln. žmonių, o atsigavimo ir atstatymo darbai kainuos 349 mlrd. dolerių.

Praėjusią savaitę JAV skyrė Ukrainai papildomą 12,3 mlrd. dolerių paramą, kad padėtų karo nualintai šaliai kovoti su Rusija, toliau pranešė AFP.

Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės generalinis direktorius Ihoris Murašovas, paleistas iš Rusijos areštinės, nebetęs savo pareigų, antradienį pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).

„Energoatom“ nuotr./Ihoris Murašovas

I.Murašovą sulaikė Rusijos patrulis, šeštadienį pranešė Ukrainos valstybinės branduolinės energetikos bendrovės „Energoatom“ prezidentas Petro Kotinas. P.Kotinas sakė, kad I.Murašovas važiavo automobiliu iš elektrinės, kai buvo sustabdytas, išlaipintas iš automobilio ir užrištomis akimis nuvežtas nežinoma kryptimi. TATENA pirmadienį pranešė, kad gavo patvirtinimą, jog I.Murašovas saugiai grįžo pas savo šeimą.

„TATENA supranta, kad I.Murašovas dabar su šeima yra Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje ir toliau nevykdys savo pareigų Zaporižios AE. Kol kas neaišku, kas jį pakeis šiose pareigose“, – sakoma antradienį atnaujintame TATENA pareiškime.

TATENA, Jungtinių Tautų branduolinės veiklos priežiūros institucija, teigė, kad toks I.Murašovo dingimas „turėjo tiesioginį ir rimtą poveikį sprendimų priėmimui užtikrinant elektrinės saugą ir saugumą“.

Rusija bando nustatyti „valstybinę sieną“ ties Rusijos ir Ukrainos kontrolę skiriančia linija Ukrainos Zaporižios regione, antradienį pareiškė Ukrainos regiono pareigūnas. 

Iš Rusijos okupuotos teritorijos per Vasiljevkos kontrolės postą išvykstančių žmonių skaičius sumažėjo nuo kelių tūkstančių per dieną praėjusią savaitę – prieš Rusijai paskelbus aneksiją – iki vos kelių žmonių per dieną dabar, teigia Ukrainos vyriausybė, kuri teigia, kad perėja faktiškai uždaryta.

Nustatydami šias sienas, jie nustato „jų sugalvotas taisykles“, – per nacionalinę televiziją sakė Zaporižios regioninės karinės valdybos vadovas Oleksandras Staruchas.

Zaporižia yra viena iš keturių Ukrainos teritorijų, kurias Rusija teigia aneksuojanti.

„Dėl to jie neleidžia [pereiti] šaukiamojo amžiaus vyrams. Užvakar tik aštuoniems žmonėms pavyko išeiti kažkokiais šoniniais ir ožkų takais. Kitaip galima sakyti, kad tranzitas abiem kryptimis buvo sustabdytas“, – sakė jis.

Šie veiksmai atkartoja tai, ką Maskva „padarė su Krymu ir Donbasu“, sakė O.Staruchas.

Ukraina „bando išspręsti šį klausimą per tarptautines bendruomenes ir kreipdamasi į Rusiją, kuri privalo atverti humanitarinius koridorius“, sakė Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk.

Atrodo, kad Kremliui nėra aišku, kokią tiksliai teritoriją jis aneksavo, nes didelę dalį regionų, kuriuos jis vadina priklausančiais Rusijai, vis dar kontroliuoja Ukrainos pajėgos. Pirmadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė: „Mes ir toliau konsultuosimės su šių regionų gyventojais“.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pranešė, kad Vašingtonas suteiks Kyjivui 625 mln. dolerių naujos paramos saugumo srityje, įskaitant didelio judrumo artilerijos raketų sistemos (HIMARS) paleidimo įrenginius, pranešė Baltieji rūmai.

Ukrainos kariuomenės nuotr./„Himars“

Baltųjų rūmų pranešime teigiama, kad prie J.Bideno skambučio prisijungė viceprezidentė Kamala Harris. Prezidentas pabrėžė, kad Vašingtonas niekada nepripažins Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijos aneksijos.

J.Bidenas „pažadėjo ir toliau remti Ukrainą ginantis nuo Rusijos agresijos tiek, kiek reikės“, sakoma pareiškime.

Kyjivo miesto taryba pranešė, kad evakuacijos centrus aprūpina kalio jodido tabletėmis tam atvejui, jei Ukrainos sostinei būtų suduotas branduolinis smūgis, rašo „Sky News“.

Šios tabletės gali padėti blokuoti kenksmingos radiacijos įsisavinimą skydliaukėje, jei jos vartojamos prieš pat branduolinės spinduliuotės poveikį arba iš karto po jo.

Jei reikės evakuotis, tabletės bus išdalytos branduoline spinduliuote užterštų teritorijų gyventojams, sakoma tarybos pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai pareiškė, kad panaudos „visas turimas priemones“, kad laimėtų karą.

Rusijos žiniasklaidos korespondentai praneša apie Maskvos nuostolius kare Ukrainoje.

„Man pasakė, kad savo naujienomis žmonėms keliu depresiją, – „Telegram“ rašė Aleksandras Kocas iš provyriausybinio bulvarinio laikraščio „Komsomolskaja pravda“. – Esą žmonėms reikia kažko pozityvaus. Gerų naujienų artimiausiu metu nebus, laikas netinkamas. Nei iš Chersono fronto linijos, nei iš Luhansko, kaip tai nutinka“. 

Ukraina „įveda gerai paruoštus rezervus, realizuodama savo pranašumą tiek personalo, tiek žvalgybos duomenų atžvilgiu“, – sakė jis antradienį ir pridūrė, kad Rusijos vadinamoji „specialioji karinė operacija“ tuo tarpu išgyvena „operatyvinę krizę“.

A.Kocas, kuris buvo su Rusijos kariais Donecko mieste Lymane, anksčiau šią savaitę bulvariniame laikraštyje rašė, kad Rusijos pajėgos kenčia nuo gyvosios jėgos trūkumo, blogų ryšių ir vadų „klaidų“. Savaitgalį Ukraina susigrąžino Lymaną.  

„Po ilgo puolimo sezono, per kurį išlaisvinome didelius žemės plotus, daugelyje vietovių įsivyravo tam tikras nuovargis. Po to neturėjome pakankamai jėgų jas išlaikyti, – sakė jis. – Kodėl taip nutiko? Nes paprasčiausiai neturime pakankamai žmonių. Nors kažkuriuo metu galėjo atrodyti kitaip. Mums reikėjo šio smūgio, kad suprastume, kokia yra reali padėtis. Štai kodėl paskelbta dalinė mobilizacija“. 

A.Kocas patikino savo pasekėjus, kad tarp Rusijos pajėgų nemato nei „panikos, nei arogancijos“. Be A.Koco, panašius reportažus rašo ir „Rossija 24“ žurnalistas Jevgenijus Podubnas.

J.Podubnas antradienį sakė, kad „fronte išgyvename sunkiausią laikotarpį“ ir kad „artimiausiu metu jis taps dar sunkesnis“.