Seule viešintis Ll.Austinas spaudos konferencijoje sulaukė klausimo apie Rusijos kariuomenės telkimą prie Ukrainos sienų ir būgštavimus dėl galimos jos invazijos.
„Rusija turi stiprias pajėgas pasienio regione, ir mes liekame dėl to susirūpinę“, – sakė Pentagono vadovas Ll.Austinas.
„Tačiau geriausia būtų, jei nepamatytume Sovietų Sąjungos įsiveržimo į Ukrainą“, – pridūrė jis, netyčia pavartojęs valstybės, kuriai 1991 metais subyrėjus atsirado ir Rusija, ir Ukraina, pavadinimą.
-
Analitikas: Rusija nori ne invazijos į Ukrainą, o naujos Kubos krizės – ir nuolaidų iš J.Bideno
-
Tvyrant įtampai dėl Ukrainos, Švedijoje susitinka JAV ir Rusijos diplomatijos vadovai
-
V.Putinas siekia „konkrečių susitarimų“, kad NATO nesiplės į rytus
-
S.Lavrovas perspėja apie „košmarišką karinės konfrontacijos scenarijų“ Europoje
„Taigi norime tikėtis, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas bus daug skaidresnis, ir mes stengsimės išspręsti problemas ir nerimą keliančius dalykus bei mažinti [įkaitusią] temperatūrą regione“, – kalbėjo gynybos sekretorius.
Šaltasis karas tarp JAV ir sovietinio bloko buvo reikšmingiausias konfliktas po Antrojo pasaulinio karo, trukęs iki Sovietų Sąjungos žlugimo.
Abi pusės kaupė didžiulius ginklų, įskaitant branduolinius, arsenalus, dešimtmečius tvyrojo bręstančio branduolinio karo grėsmė.
Sovietų Sąjungos subyrėjimas davė naują pradžią Vašingtono ir Maskvos santykiams, tačiau šio šimtmečio pradžioje Rusijos prezidentu tapus V.Putinui dvišalė įtampa išaugo iki lygio, nematyto nuo Šaltojo karo laikų.
Aukščiausio rango Amerikos ir Rusijos diplomatai ketvirtadienį susitiko Švedijoje. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas prieš derybas pareiškė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl Rusijos pajėgų telkimo.
Maskva, kaltinama parama su Kijevu kovojantiems separatistams, neigia besiruošianti agresijai ir kaltina NATO didinant įtampą regione.
