Sekmadienį kalbėdamasis su žurnalistais per skrydį į Europą, Pentagono vadovas pažymėjo, kad jis negali būti tikras, jog V.Putinas pakeis kursą, todėl sąjungininkės turi laikytis dvipusės prieigos, kuri duoda naudos sprendžiant kai kuriuos klausimus su Rusija, ir tuo pat metu turi būti pasirengusios atgrasyti ir atsakyti į Maskvos agresiją.
„Jungtinės Valstijos tebepuoselėja viltį , kad Rusija, galbūt ne prie Vladimiro Putino, o kažkuriuo metu ateityje sugrįš prie kurso, vedančio į priekį, o ne orientuoto į praeitį“, - sakė A.Carteris prieš atvykdamas į Berlyną.
Vasarį Pentagono vadovu tapęs A.Carteris, kuris šią savaitę dalyvaus savo pirmajame Šiaurės Atlanto aljanso susitikime naujose pareigose, sakė, kad nori pristatyti subalansuotą Amerikos požiūrį, kuris apima ir Europos karinių pajėgumų atgrasyti Rusiją nuo karinių veiksmų stiprinimą.
A.Carteris ketina pasakyti kalbą Berlyne, iš kurio vyks į Taliną, o vėliau šią savaitę dalyvaus NATO šalių gynybos ministrų susitikime.
Svarbiausia visų jo numatytų diskusijų tema bus klausimas, kaip JAV ir NATO elgtis su Kremliumi po jo įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos ir jam toliau teikiant karinę paramą Ukrainos rytuose su vyriausybės pajėgomis kovojantiems separatistams.
Pasak A.Carterio, dienotvarkėje numatyta aptarti naują planą dėl NATO, kuri yra priversta reaguoti į Rusijos agresiją, tačiau turi atsižvelgti į svarbų Maskvos vaidmenį branduolinėse derybose su Iranu, kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ ir siekiant taikios politinės pereigos Sirijoje.
A.Carteris taip pat ketina su kolegomis aptarti JAV pasiūlymą pasiųsti į Europą pakankamai tankų, šarvuotųjų visureigių „Humvee“ ir kitos karinės technikos vienai brigadai aprūpinti.
A.Carteris taip pat ketina su kolegomis aptarti JAV pasiūlymą pasiųsti į Europą pakankamai tankų, šarvuotųjų visureigių „Humvee“ ir kitos karinės technikos vienai brigadai aprūpinti.
Ši technika būtų naudojama pratyboms ir kitoms mokymų programoms, tačiau, svarbiausia, leistų NATO greičiau reaguoti į bet kokią krizę tame regione. Tokia idėja kaip viena iš karinių priemonių, skirtų padrąsinti sąjungininkes Rytų Europoje, svarstoma jau ne vieną mėnesį. A.Carteris dar turi duoti savo galutinį sutikimą ją įgyvendinti.
Paprastai brigadą sudaro apie 3 500 karių.
Pareigūnai nenurodė, kur keliautų ta karinė technika, tačiau esama ženklų, kad viena šalių galėtų būti Lenkija, kuri ribojasi su Rusija.
Lenkijos gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas praėjusią savaitę sakė, kad veda derybas su A.Carteriu dėl tos technikos dislokavimo Lenkijoje ir dar keturiose rytinėse NATO narėse.
