Nesutarimai dėl sienų kėlė įtampą visus tris šių Centrinės Azijos respublikų nepriklausomybės dešimtmečius, sprendimus priimantiems politikams remiantis skirtingais sovietinių laikų žemėlapiais savo teritorinėms pretenzijoms pagrįsti.
„Neatgavę sąmonės jie mirė nuo šautinių žaizdų“, – sakoma Kirgizijos nacionalinio saugumo komiteto pranešime apie ketvirtadienį įvykusį incidentą.
Tai buvo rimčiausias incidentas Kirgizijos ir Uzbekijos pasienyje pastaraisiais metais.
Pranešime nurodoma, kad iškart po apšaudymo susisiekę abiejų šalių pasieniečiai susitarė atlikti incidento tyrimą.
Penktadienį numatytas jų susitikimas, priduriama pranešime.
Kirgizija nepatikslino, ar žuvusieji yra pasieniečiai, ar civiliai.
Daug problemų šiame regione kelia kontrabandininkai. Be to, vietos bendruomenės dažnai konfliktuoja dėl ganyklų ir vandens išteklių.
Su Uzbekijos sienos apsaugos tarnyba naujienų agentūrai AFP susisiekti nepavyko.
Prasti dvišaliai kaimynių santykiai pastebimai pagerėjo 2016 metais, mirus ilgamečiam Uzbekijos diktatoriui Islamui Karimovui.
S.Karimovo įpėdinis Šavkatas Mirzijojevas ėmėsi gerinti Taškento santykius su kaimynėmis.
Pernai Uzbekija ir Kirgizija pasirašė susitarimą ginčui dėl sienos išspręsti, tačiau jis nebuvo ratifikuotas, kirgizams išreiškus nepasitenkinimą dėl susitarimo nuostatų, užtikrinančių uzbekams galimybę naudotis Kirgizijoje esančiu vandens telkiniu.
Šiuo metu didžiausia įtampa Centrinėje Azijoje tvyro prie Kirgizijos sienos su Tadžikistanu, kur pernai per beprecedenčius susirėmimus, į kuriuos įsikišo kariai, žuvo kelios dešimtys žmonių.
