Laivas „Kokuka Courageous“ su itin degaus metanolio kroviniu ketvirtadienį plaukė Omano įlanka, kai jis ir Norvegijos tanklaivis „Front Altair“ tapo išpuolių taikiniais. Tai buvo jau antroji per mėnesį ataka šiame strateginiame laivybos kanale.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, jog šie du išpuoliai atitiko Irano „braižą“, nors Teheranas ryžtingai tai neigia. Iraną užsipuolė ir Saudo Arabija – pagrindinė Jungtinių Valstijų sąjungininkė Persijos įlankos regione.
Savo pirmuosiuose po išpuolių viešuose komentaruose Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas pareiškė, jog „nedvejodamas“ imsis veiksmų, jeigu naftos turtingai karalystei kils kokių nors grėsmių.
„Mes nenorime karo regione... Tačiau mes nedvejodami imsimės veiksmų, jeigu kils kokių nors grėsmių mūsų žmonėms, mūsų suverenumui, mūsų teritoriniam vientisumui ir mūsų svarbiausiems interesams, – pareiškė jis arabų dienraščiui „Asharq al-Awsat.
„Irano režimas nepaisė Japonijos premjero viešnagės Teherane ir į jo [diplomatines] pastangas atsakė išpuoliais prieš du tanklaivius, iš kurių vienas buvo japonų.“
JAV kariuomenė penktadienį paviešino neryškią filmuotą medžiagą, kurioje, kaip teigiama, matyti, kaip Irano patrulinis laivas nuo vieno iš tanklaivių nuima „nesprogusią miną“.
„Kokuka Courageous“ saugiai atvyko į numatytą švartavimosi vietą Šardžoje“, – sekmadienį pranešė Singapūre įsikūrusi laivo valdytoja „BSM Ship Management“.
Laive likę įgulos nariai buvo „saugūs ir jautėsi gerai“, pažymima pareiškime.
Pažeidimų vertinimas ir laivo krovinio perkėlimo parengiamieji darbai bus pradėti, „kai uosto administracija užbaigs standartines saugumo patikras ir formalumus“, pridūrė laivo valdytoja.
„BSM Ship Management“ anksčiau buvo pranešusi, jog „Kokuka Courageous“ plaukė į Kalbos miestą rytinėje JAE pakrantėje.
Strateginis vandens kelias
Kitas laivas, „Front Altair“, išvyko iš Irano teritorinių vandenų, šeštadienį pranešė įvairūs šaltiniai.
Laivas pajudėjo „link Chor Fakano Jungtiniuose Arabų Emyratuose“, pusiau oficialiai naujienų agentūrai ISNA pranešė Irano pietinės Hormozgano provincijos uostų vadovas.
Laivą valdančios Norvegijos bendrovės „Frontline Management“ atstovė spaudai pranešė, jog „visi 23 tanklaivio įgulos nariai išvyko iš Irano“ ir šeštadienį išskrido į Dubajų.
JAE užsienio reikalų ministras šeichas Abdullah bin Zayedas al Nahyans didžiąsias pasaulio valstybes šeštadienį paragino „užtikrinti saugią tarptautinę laivybą ir prieigą prie energijos šaltinių“. Prie šių raginimų prisidėjo ir sąjungininkė Saudo Arabija, nes po incidento ėmė sparčiai kilti naftos kainos.
Ketvirtadienio išpuoliai įvyko į pietryčius nuo Hormūzo sąsiaurio – svarbaus laivybos koridoriaus, naftos ir dujų turtingas Artimųjų Rytų valstybes jungiančio su Azijos, Europos, Šiaurės Amerikos ir kitų pasaulio regionų rinkomis.
Energetikos informacijos administracijos (EIA) duomenimis, per Hormūzo sąsiaurį gabenama 35 proc. visame pasaulyje jūra vežamos naftos.
JAV sankcijų taikiniu tapęs Iranas yra ne kartą pagrasinęs blokuoti Hormūzo sąsiaurį ir panaudoti šią ypatingų technologijų nereikalaujančią, bet didelį poveikį turinčią priemonę, jeigu Jungtinės Valstijos įvykdytų kokį nors išpuolį.
Tokiu atveju sutriktų iš Persijos įlankos regiono į Indijos vandenyną ir pasaulio eksporto maršrutus plaukiančių naftos tanklaivių eismas.
Saudo Arabijos sosto įpėdinis „Iraną ir jo parankinius“ taip pat apkaltino dėl gegužės 12 dieną įvykdytų išpuolių prieš Omano įlankoje netoli Jungtinių Arabų Emyratų Fudžeiro uosto buvusius keturis tanklaivius.
Tuo tarpu britų užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas pareiškė, jog Didžiosios Britanijos atliktas nepriklausomas vertinimas rodo, kad Iranas „beveik neabejotinai“ atsakingas už naujausias atakas prieš tanklaivius Omano įlankoje.
Savo ruožtu Irano užsienio reikalų ministerija šeštadienį iškvietė Jungtinės Karalystės ambasadorių Robą Macaire‘ą pasiaiškinti dėl J. Hunto pasisakymo ir apkaltino Londoną „aklai ir skubotai“ stojant JAV pusėn, pažymima ministerijos paskelbtame pranešime.
Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas šią savaitę pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „bemat puolė kaltinti Iraną, neturėdamos anei jokių faktinių arba netiesioginių įrodymų“.
Tuo tarpu Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas paragino atlikti nepriklausomą tyrimą.
