Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), kuris tuo metu Rusijoje vedė derybas su prezidentu Vladimiru Putinu, patvirtino, kad yra žuvusiųjų, ir pasmerkė, jo žodžiais tariant, „bjaurų teroristinį išpuolį“ valstybinėje įmonėje„ Turkish Aerospace Industries“ (TAI, TUSAS).
Vidaus reikalų ministras Ali Yerlikaya (Ali Jerlikaja) nurodė, kad trijų sužeistųjų būklė yra kritinė ir kad du užpuolikai, „moteris ir vyras, buvo neutralizuoti“.
Jis sakė, kad šiuo metu siekiama nustatyti jų tapatybę, tačiau nenurodė, ar dar yra laisvėje esančių užpuolikų.
Vietos žiniasklaida parodė, kad Kahramankazano miestelyje, esančiame maždaug 40 km į šiaurę nuo Ankaros, kyla didžiuliai dūmų debesys ir liepsnoja didelis gaisras.
Incidentas įvyko tuo metu, kai R. T. Erdoganas Kazanėje vykstančiame BRICS viršūnių susitikime susitiko su V. Putinu. Rusijos vadovas pareiškė užuojautą dėl mirtino išpuolio.
Žiniasklaidos priemonės buvo priverstos nutraukti tiesiogines transliacijas iš įvykio vietos po to, kai tai daryti uždraudė Turkijos žiniasklaidos priežiūros institucija.
Televizija „HaberTurk“ sakė, kad tebesitęsia „įkaitų situacija“, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos, o NTV kalbėjo apie šūvius po sprogimo, įvykusio apie 16 val. (vietos ir Lietuvos laiku).
Kol kas atsakomybės už išpuolį niekas neprisiėmė, tačiau teisingumo ministras sakė, kad pradėtas tyrimas.
NTV teigė, kad sprogimą galėjo sukelti sprogdintojas mirtininkas, sakydama, kad „grupė teroristų“ įsiveržė į TAI būstinę ir vienas iš jų susisprogdino.
Iš „Haberturk“ parodytų vaizdų matyti, kad vienas iš užpuolikų buvo moteris, o laikraštis „Sabah“ paskelbė prie įėjimo į pastatą įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų padarytą nuotrauką, kurioje matyti juodai apsirengęs jaunuolis su ūsais, nešinas kuprine ir, kaip atrodo, automatiniu šautuvu.
Išpuolį pasmerkė Turkijos transporto ir infrastruktūros ministras Abdulkadiras Uraloglu (Abdulkadiras Uralohlus) ir pagrindinės opozicinės Respublikonų liaudies partijos (CHP) lyderis Ozguras Ozelis (Ezgiuras Ezelis).
„Smerkiu teroristinį išpuolį prieš TAI objektus Kahramankazane (...) Aš smerkiu terorizmą, nesvarbu, kas ir iš kur jį vykdo“, – platformoje „X“ rašė O. Ozelis.
TAI interneto svetainėje nurodoma, kad valstybinėje įmonėje, kuri taip pat yra viena iš pagrindinių ginklų gamintojų, dirba 15,5 tūkst. žmonių. TAI gamykla užima penkis milijonus kvadratinių metrų ploto.
Vokietija trečiadienį taip pat pasmerkė „siaubingą teroristinį išpuolį“ netoli Ankaros.
Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai išpuolį apibūdino kaip „labai sukrečiantį“ ir teigė, kad Vokietija griežtai smerkia „visų formų terorizmą“.
R. T. Erdoganas Rusijoje
Sprogimas įvyko tuo metu, kai R. T. Erdoganas susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu trečiadienį Kazanėje vykstančiame BRICS šalių, įskaitant Braziliją, Rusiją, Indiją, Kiniją ir Pietų Afriką, viršūnių susitikime.
„Norėčiau pareikšti užuojautą dėl teroro išpuolio“, – pradėdamas derybas su Turkijos vadovu sakė V. Putinas.
NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė) po trečiadienį įvykdyto išpuolio per pokalbį su R. T. Erdoganu pasiūlė aljanso paramą Turkijai.
„Ką tik kalbėjau su (prezidentu R. T.) Erdoganu apie teroro išpuolį Ankaroje. Mano žinia buvo aiški: NATO palaiko Turkiją“, – socialiniame tinkle „X“ rašė M. Rutte.
Sprogimas įvyko Stambule vykstant didelei gynybos ir kosmoso pramonės parodai, kurioje šią savaitę lankėsi Ukrainos vyriausiasis diplomatas.
Turkijos gynybos sektorius, plačiai žinomas dėl savo dronų „Bayraktar“, generuoja beveik 80 proc. šalies eksporto pajamų.
Turkijos gynybos bendrovės 2023 metais pasirašė sutarčių, kurių bendra vertė siekia 10,2 mlrd. dolerių (9,35 mlrd. eurų), pranešė Turkijos valstybinės gynybos pramonės valdybos (SSB) vadovas Halukas Gorgunas (Chalukas Giorgiunas).
Oficialiais SSB duomenimis, Turkijos gynybos ir aviacijos eksporto vertė per pirmuosius aštuonis 2024 metų mėnesius išaugo 9,8 proc. ir pasiekė 3,7 mlrd. dolerių (3,39 mlrd. eurų).
Paskutinis išpuolis Turkijoje buvo įvykdytas sausį, kai Stambulo katalikų bažnyčioje du užpuolikai nušovė vyrą.
Atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) džihadistai.
2023 metų spalį per išpuolį netoli Turkijos parlamento Ankaroje buvo sužeisti du policininkai.
Policija nušovė vieną užpuoliką, o kitas žuvo per sprogimą prie Vidaus reikalų ministerijos.
Atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė Kurdistano darbininkų partija (PKK), kuri nuo 1984 metų Turkijoje vykdo žiaurų sukilimą, nusinešusį dešimtis tūkstančių gyvybių.
