Per dešimtmetį nudrožta Graikija neteko daug medikų, bet su pandemija tvarkosi puikiai

Kaip rašo „The Guardian“, kiekvieną vakarą 18 valandą graikai įsijungia televizorius ir žiūri tai, ką normaliais laikais tikrai praleistų.

Praleistų dar ir dėl to, kad laidos scenarijus labai panašus. Parodomi du vyrai, kurie, laikydamiesi atstumo, sėdi prie ilgo stalo ryškiai apšviestame kambaryje.

Taip prasideda kasdienė Sveikatos apsaugos ministerijos informacinė konferencija. Sveikatos apsaugos ministras šiose konferencijose, tiesa, nedalyvauja.

„Twitter“ nuotr./S.Tsiodras ir N.Hardalias

Į Graikiją kreipiasi Harvarde mokslus baigęs infekcinių ligų profesorius Sotiris Tsiodras, kuris ramiai, beveik be emocijų išvardija naujausius kovos su koronaviruso infekcijos plitimu rezultatus, svarbiausius faktus.

Už kelių metrų sėdi rūstus, net stačiokiškas piliečių apsaugos ir krizių valdymo viceministras Nikos Hardalias, kuris vis pabrėžia, kokia rimta situacija, ir įspėja, kad graikai „turi likti namuose“.

„Scanpix“/AP nuotr./Nikos Hardalias (viduryje)

Būtent toks moksliuko ir žaliūko duetas Graikijos visuomenei yra tapęs vyriausybės pastangų suvaldyti COVID-19 infekcijos plitimą simboliu. Ir ši kova kol kas labai sėkminga.

Graikijoje gyvena kiek daugiau nei 11 milijonų žmonių, bet patvirtintų infekcijų trečiadienio popietę buvo vos 2170, o užsikrėtusių asmenų mirčių – tik 101. Europoje tai vienas geriausių rodiklių – žemyne yra panašaus dydžio valstybių, kuriose padėtis gerokai blogesnė.

Kova su koronaviruso plitimu Graikjoje

+4

Niūri realybė padėjo susivokti

Tarp ekspertų visame pasaulyje vieningai sutinkama, kad Graikijoje krizė – taip būna retai – šį kartą švelnesnė nei kitur.

S.Tsiodras neseniai leido sau pareikšti apie „lyginamą infekcijos plitimo kreivę“, nors, žinoma, dar laukia ortodoksų Velykų iššūkis artėjantį savaitgalį. Per Velykas, kurios yra didžiausia religinė šventė šioje šalyje, graikai paprastai plūsta iš miestų į provinciją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sotiris Tsiodras

Bet krizė iš tiesų kol kas valdoma, nors tokį palankų scenarijų įsivaizduoti buvo sunku. Graikija beveik dešimt metų murkdėsi skolų krizėje.

Per šį laikotarpį šalies ekonomika susitraukė 26 proc., prireikė trijų jos gelbėjimo planų, o nukentėjusi sveikatos apsaugos sistema neatsigavusi iki šiol.

Tarptautiniai kreditoriai mainais į paskolas, leidusias Graikijai šiaip taip išsilaikyti vandens paviršiuje ir euro zonoje, reikalavo iš pagrindų sutraukti viešąjį sektorių, ir, žinoma, valstybinėms ligoninėms nebuvo padaryta jokia išimtis.

Kai naujojo koronaviruso protrūkis atkeliavo į Europą, šalies pareigūnai buvo priversti pripažinti, kad ligoninių intensyvios priežiūros skyriuose tėra 560 vietų.

Tačiau būtent tokia niūri realybė Graikijos vyriausybei ir jai patariantiems mokslininkams leido greitai padaryti išvadą, kad nesuveiks jokie bandymai sukontroliuoti virusą ar sukurti vadinamąjį bandos imunitetą.

Politikai klauso mokslininkų

Kaip ir Italijoje, Graikijoje didelė gyventojų dalis – senoliai. Pensinio amžiaus jau sulaukę net 25 proc. šalies gyventojų.

„Tokia buvo tikrovė, tokios buvo silpnybės, kurias mes puikiai supratome, – teigia Atėnų Pastero instituto vadovas daktaras Andreas Mentis. – Pirmas atvejis dar nebuvo patvirtintas, bet mes jau buvom pradėję tikrinti žmones ir juos izoliuoti.

Per 10 metų Graikijos ekonomika susitraukė 26 proc., prireikė trijų jos gelbėjimo planų, o nukentėjusi sveikatos apsaugos sistema neatsigavusi iki šiol.

Buvo stebimi skrydžiai į šalį, ypač iš Kinijos. Vėliau, kai buvo pradėta grąžinti piliečius, pavyzdžiui, iš Ispanijos, mes juos karantinavome viešbučiuose.“

A.Mentis priklauso mokslininkų komitetui, konsultuojančiam centro dešiniųjų vyriausybę per šią krizę. Tokį požiūrį – kad sprendimus turi nulemti mokslas, o ne politikai – giria net valdančiųjų politiniai priešininkai.

Apžvalgininkų teigimu, tai – 51-erių premjero Kyriakoso Mitsotakio nuopelnas. Jis nuolat kartoja žodžius „jautrumas, koordinacija, ryžtas ir greitis“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyriakos Mitsotakis

„Yra problemų, kurias galima išsukti, ir yra problemų, kurias sprendžiant reikalinga tiesa ir skaidrumas. Buvo labai aišku, kad reikia specialistų ir kad reikia jų klausytis.

Aišku, svarbu ir tai, kad graikai jau gyveno krizėje. Jie žino, kas tai yra. Manau, kad taip pat padėjo mums stoiškai prisitaikyti“, – svarsto K.Mitsotakio patarėjas ekonomikai Alexas Patelis.

Suskubo užsidaryti

Jau minėtas mokslininkų komitetas ilgai nesvarstė ir protrūkio pradžioje paragino skelbti valstybės uždarymą – kad ir koks skausmingas jis bus Graikijai, tik pradedančiai rodyti gyvybės ženklus po ilgų ekonominio sąstingio metų.

Vasario pabaigoje Graikija dar nebuvo pranešusi nė apie vieno žmogaus, užsikrėtusio naujuoju koronavirusu, mirtį, bet šalyje jau buvo uždrausti karnavalai.

„Scanpix“/AP nuotr./Kova su koronaviruso plitimu Graikjoje

Kovo 10-ąją, savaite ar keliomis anksčiau nei kitos Europos šalys, vyriausybė nurodė uždaryti mokyklas.

Per kelias kitas dienas duris užvėrė ir barai, kavinės, restoranai, naktiniai klubai, sporto klubai, prekybos centrai, kino teatrai, daugelis parduotuvių, muziejų, archeologinių radinių vietos.

Graikus tikrai pribloškė dramatiški vaizdai iš Italijos – iškart už Adrijos jūros. O tuo metu S.Tsiodras ir N.Hardalias toliau kiekvieną vakarą aiškino: neabejokite, infekcija tikrai pavojinga.

Aišku, būtų buvę naivoka tikėti, kad nebus tokių, kuriems karantinas nerūpės.

Ir turbūt nestebina tai, kad vyriausybė netrukus turėjo uždaryti visus paplūdimius ir slidinėjimo kurortus, uždrausti daugiau nei 10 žmonių susibūrimus bei keliones į salas tiems, kurie jose negyvena.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Tuščias paplūdimys prie Atėnų

Vyriausybė turėjo susigrumti ir su įtakinga Graikijos stačiatikių bažnyčia, kurios atstovai atsisakė nutraukti apeigas. Žinoma, buvo nutrauktas oro susisiekimas su labiausiai viruso puolamomis šalimis.

Proga reikalingoms reformoms

Vis dėlto pandemija tapo ir įkvėpimo šaltiniu administracijai, pernai liepą žadėjusiai modernizaciją ir reformas. Pati vyriausybė krizės pradžioje paskelbė, kad pasinaudos protrūkiu ir griebsis seniai laukiamų skaitmeninių reformų.

„Kai prasidėjo pandemija, iškilo ir būtinybė skubiai supaprastinti vyriausybės darbo procesus“, – pabrėžė Graikijos ministras skaitmeniniam valdymui Kyriakos Pierrakakis.

Vienu pirmųjų sprendimų tapo idėja, kad piliečiai išrašus receptiniams vaistams galėtų gauti tiesiai į savo telefonus – taip siekta, kad žmonėms neliktų poreikio išeiti iš namų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kova su koronaviruso plitimu Graikjoje

„Skaičiuojama, kad 250 tūkstančių žmonių išvengė vizito pas gydytoją per 20 dienų. Tai iš esmės padėjo sumažinti namus paliekančių asmenų skaičių“, – pažymėjo K.Pierrakakis.

Graikijoje kaip tik startuoja turizmo sezonas, bet dabar tūkstančiai viešbučių ir paplūdimių – tušti.

Negana to, visi tie šūsniai dokumentų, kurių anksčiau reikėdavo einant į bet kurią valstybinę įstaigą, jau prieinami internete. Tai, vėlgi, reiškia, kad išvengta tūkstančių kelionių.

Galiausiai tuo pat metu Graikija sugebėjo beveik padvigubinti lovų ligoninių intensyvios priežiūros skyriuose skaičių. Tiesa, medikai įspėja, kad šaliai reikia intensyviau tikrinti gyventojus – priešingu atveju infekcija gali pradėti plisti kur kas sparčiau.

O krizė jau kainuoja. Graikijoje kaip tik startuoja turizmo sezonas, bet dabar tūkstančiai viešbučių ir paplūdimių – tušti.

Šalyje neabejojama, kad nuosmukio nepadės išvengti net vyriausybės sprendimai dėl kompensacijų mokesčių atostogų ir išmokų pavidalu.