„Kito Holokausto nebus“, – pabrėžė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, sakydamas kalbą per renginį, kuriame dalyvavo daugiau kaip 40 valstybių ir vyriausybių vadovų.
Premjeras kalbėjo apie „tironus Teherane“ ir reiškė apgailestavimą, kad „dar nematome vieningos ir ryžtingos pozicijos prieš labiausiai antisemitišką režimą mūsų planetoje – režimą, atvirai siekiantį susikurti branduolinių ginklų ir sunaikinti vieną ir vienintelę žydų valstybę“.
Jam paantrino JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as, paraginęs tarptautinę bendriją „tvirtai priešintis“ Iranui ir vadino jį vienintele šalimi, kur Holokausto neigimas yra „valstybės politika“.
Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atmetė tokius sugretinimus ir, konkrečiai neminėdamas Irano, Izraelio arba JAV, pareiškė, kad „niekas neturi teisės šauktis [nacių nužudytų aukų], kad pateisintų priešinimą arba šiuolaikinę neapykantą“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo ruožtu pasiūlė surengti penkių nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių viršūnių susitikimą, per kurį būtų ieškoma būtų „apginti taikai“ pasaulyje tvyrant nestabilumui.
Teheranas neigia siekiąs susikurti branduolinį arsenalą ir atmeta kaltinimus antisemitizmu.
Šalies lyderiai teigia, jog jie tėra nusistatę prieš žydų valstybę ir palaiko palestiniečių siekius, bet jiems nekyla jokių rūpesčių dėl paprastų žydų, įskaitant Irano žydų mažumos bendruomenę.
Buvusių Sąjungininkų valstybių lyderiai ketvirtadienį susirinko Jeruzalėje esančiame Holokausto memoriale „Yad Vashem“, kur vyko didžiausias kada nors Izraelio organizuotas tarptautinis diplomatinis susitikimas.
Per jį buvo paminėtas Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijos okupuotoje Lenkijoje veikusios mirties stovyklos, kurioje naciai nužudė per 1,1 mln. žmonių, daugiausiai žydų, išvadavimo metines.
„Ginti žydų ateitį“
Nors daugiausiai dėmesio skirta Holokaustui, jo baugiam palikimui ir atbundančiam antisemitizmui, renginį temdė šiuolaikinės geopolitikos reikalai, tvyrant didelei įtampai tarp JAV ir Irano.
Anot B.Netanyahu, pagrindinė Holokausto pamoka – jog „Izraelis darys viską, ką privalo, kad apgintų mūsų valstybę, mūsų žmones ir žydų ateitį“.
„Raginu visas vyriausybes prisidėti prie gyvybiškai svarbių pastangų priešintis Iranui“, – pridūrė jis.
Izraelis griežtai nusistatęs prieš 2015 metų istorinį susitarimą, sudarytą Irano ir galingųjų šalių. Šiuo susitarimu numatyta, kad sankcijos Teheranui bus švelninamos mainais į jo branduolinės programos suvaržymus.
B.Netanyahu gyrė JAV prezidento Donaldo Trumpo 2018 metais priimtą sprendimą pasitraukti iš šios sutartie. Izraelio lyderis taip pat ragino galingąsias Europos valstybes pasekti Vašingtono pavyzdžiu.
Ketvirtadienį jis sakė, kad Izraelis sveikina D.Trumpą „už priešinimąsi Teherano tironams, kurie engia savo pačių žmones ir grasina viso pasaulio taikai bei stabilumui“.
„Vieningai kovoti“
Be Irano temos, per renginį taip pat buvo reiškiama nuogąstavimų dėl Europoje ir Šiaurės Amerikoje atsigaunančio antisemitizmo.
Kalbėdamas memoriale, skirtame atminti 6 mln. žydų, nužudytų nacių dujų kamerose, getuose ir priverstinių darbų stovyklose, Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas pareiškė, kad šis renginys yra „istorinis susitikimas – ne vien Izraeliui ir žydams, bet ir visai žmonijai“, taip pat paragino pasaulį „vieningai kovoti su rasizmu, antisemitizmu ir ekstremizmu“.
Jungtinės Karalystės princas Charlesas kalbėjo, kad „Holokausto pamokos tebėra itin opios mūsų dienomis; neapykanta ir netolerancija tebeslypi žmonių širdyse.“
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris savo ruožtu perspėjo, kad rasistinės ir antisemitinės „blogio dvasios kyla nauju pavidalu“.
Vokietijos valstybės vadovas susirinkusiems sakė, kad jausdamas „giliausią sielvartą“ lenkiasi prisimenant „6 mln. žydų industrinį masinį nužudymą, baisiausią nusikaltimą per žmonijos istoriją... įvykdytą mano tėvynainių“.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į kylančią neapykantą, ekstremizmą ir nepakantumą: „Žinoma, mūsų amžius yra kitoks. Vykdytojai – ne tie patys, bet blogis – tas pats.“
Renginyje dalyvavo apie 100 per Holokaustą gyvų likusių žmonių. Jie meldėsi už žuvusiuosius ir uždegė memorialinę ugnį.
Tarp dalyvių buvo 81-erių Yona Amit, kuri vaikystėje per karą slapstėsi nuo nacių, bet neteko savo šeimos narių, įskaitant pusbrolį.
Renginyje dalyvavo apie 100 per Holokaustą gyvų likusių žmonių. Jie meldėsi už žuvusiuosius ir uždegė memorialinę ugnį.
„Žaisdama apsikeičiau su juo batais“, prieš pat jam pakliūvant į nacių rankas, prisiminė moteris.
„Jie buvo išsiųsti tiesiai į Aušvicą. Ir, aišku, mano pusbrolis su mano batukais – tiesiai į kaminus, į dujų kameras“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.
„Mano batai yra toje didžiulėje batų krūvoje Aušvice... Na, o aš – čia“, – pridūrė Y.Amit.
Ateinantį pirmadienį atminimo ceremonijos vyks Lenkijoje esančiame Aušvico memoriale. Ši stovykla buvo išvaduota sovietų Raudonosios armijos 1945 metų sausio 27 dieną.