Šiandien, skirtingais skaičiavimais, kazachų dalis Kazachstane išaugusi beveik iki 70 proc. Rusų gyventojų dalis tuo metu sumenko nuo beveik 40 proc. 1990 m. iki 20 proc. šiandien. Be to, etniniai rusai daugiausia gyvena tik Kazachstano šiaurėje ir šiaurės rytuose.
Etniniai rusai daugiausia gyvena tik Kazachstano šiaurėje ir šiaurės rytuose.
Prie kazachų skaičiaus augimo prisidėjo ir tai, kad vien tik 2010–2015 m. daugiau negu 77 tūkst. kazachų iš Kinijos ir Uzbekistano atvyko į savo etninę tėvynę gyventi ir gavo Kazachstano pilietybę. Nuo 2010 m. iš Rusijos taip pat grįžo apie 5000 kazachų.
Tuo pačiu metu vis daugiau etninių rusų ryžosi kelionei į šiaurę – į Rusiją. Vien tik per praėjusių metų pirmus devynis mėnesius į Rusiją emigravo beveik 20 tūkst. Kazachstano rusų.
Dažnai Vidurinės Azijos šalį paliekantys rusai yra kvalifikuoti darbininkai, mokytojai, gydytojai bei kitų profesijų atstovai, o masinė jų emigracija rodo vis stiprėjantį kazachų šovinizmą etninių mažumų atžvilgiu. Teigiama, kad etninė įtampa šalyje ypač sustiprėjo per pastaruosius kelerius metus, o dėl to didele dalimi kalta Maskva.
Didelis Kremliaus dėmesys gyventojų etniškumui, o ne pilietybei, tapo pretekstu Rusijai okupuoti (Krymo pavyzdys), ir vykdyti karinę invaziją (Rytų Ukraina) kaimyninėse valstybėse. Stebėdama vis agresyvesnę Maskvą Astana pradėjo baimintis, kad kompaktiškai rusų apgyvendintos Kazachstano sritys gali tapti Kremliaus diversijų objektu.
Kitas įtampos šaltinis yra prastėjanti Kazachstano ekonomikos padėtis. Ūkinei šalies būklei blogėjant, didėja tiek įtampa tarp skirtingų socialinių sluoksnių, tiek tarp skirtingų etninių grupių atstovų.
