N.Balochas gruodžio 19-osios vakare išėjo iš draugo namų ir puolė bėgti per gatvę, kai pamatė, kad automobilis rieda tiesiai link jo.
„Tik tada suvokiau, kad tai buvo policijos automobilis. Sustojau ir jie apspito mane. Aš iškart parodžiau tapatybės kortelę, kurią turėjau su savimi“, – pasakojo vyras.
Policija vyrą paleido. Tačiau po kelių sekundžių vėl pašaukė. Po akimirkos vyras jau sėdėjo ant galinės policijos automobilio sėdynės akinamas žibintuvėlių, už nugaros antrankiais surakintomis rankomis.
N.Balochas tikina buvęs vežiojamas iš nuovados į nuovadą. Jam esą buvusios užrištos akys, o pareigūnai tyčia jam mindę ant kojų, spaudę kaklą.
Galiausiai sulaikytasis sako buvęs nurengtas ir fotografuojamas, taip pat buvo paimti trys jo kraujo mėginiai.
„Kai pasipriešinau, jie pradėjo mane mušti“, – britų leidiniui pasakojo pakistanietis.
Naveedu B. pristatytas vyras Vokietijos policijos ir vidaus reikalų ministro dar tą patį vakarą buvo pristatytas žiniasklaidai kaip pagrindinis įtariamasis dėl teroro akto Kalėdų mugėje, per kurį žuvo 12 ir buvo sužaloti dar 48 žmonės.
Per klaidą sulaikytas N.Balochas dabar slapstosi. Jis tikina bijantis dėl savo gyvybės ir nebesijaučiantis saugiai šalyje, kurioje buvo paprašęs prieglobsčio kaip Pakistano separatistas.
Su jo šeimos nariais, likusiais Pakistane, pasak N.Balocho, iškart po įvykio susisiekė ne tik žvalgybos pareigūnai, bet ir nebūtinai gerų tikslų turintys žmonės. Šeima sulaukė telefono skambučių su grasinimais.
„Sutarėme su šeima, kad bus saugiau, jei aš prabilsiu viešai. Ir kuo greičiau – tuo geriau“, – sakė jis.
Vyras skundėsi, kad po sulaikymo policija nesuteikė jam tinkamo vertėjo, mat jis kalba beludžių, bet ne pandžabų ir urdų kalbomis, kurias jis tik šiek tiek supranta, bet gerai nekalba.
Sulaikytojo buvo paklausta, ar jis žino, kas nutiko tą vakarą.
„Pasakiau, kad nežinau, ir jie pasakė: „kažkas su transporto priemone įvažiavo į minią ir nužudė daug žmonių. Prie vairo buvai tu, ar ne?“ – apklausą prisiminė pakistanietis.
Jis tikino ramiai atsakęs, kad išvis nemoka vairuoti.
„Aš net negalėčiau užvesti automobilio. Aš sakiau jiems, kad mano šalyje vyksta karas, žudomi žmonės, kad aš pabėgau ieškodamas pagalbos. Jūs, esantys Vokietijoje, teikiate mums maistą, vaistus ir užtikrinate saugumą. Jūs esate man lyg motina. Jeigu nustatysite, kad aš padariau tokį dalyką jūsų šaliai, tai neturėtumėte man leisti ramiai numirti. Jūs turėtumėte mane lėtai supjaustyti“, – pasakojo N.Balochas.
Vyras nujautė, kad pareigūnai suprato jo atsakymą, nors nebuvo tuo tikras, nes bendravimas buvo labai keistas.
Policijos pareigūnai tęsė apklausą. N.Balochas sako papasakojęs, kad savo šalyje dirbo piemeniu, kad atvyko iš Beludžistano vasarį, kad yra atsidavęs musulmonas ir meldžiasi penkis kartus per dieną.
„Jie šaipėsi iš mano nerimo, kad dar nesumokėjau baudos už važiavimą be bilieto Berlyno transportu. Jie sakė: „Tu sielojiesi dėl kažkokios baudos, kai tiek žmonių buvo nužudyta?“ Aš atsakiau, kad nenoriu turėti jokių problemų“, – apklausą atpasakojo vyras.
Pasak jo, dvi dienas ir vieną naktį jam valgyti davė tik sausainių su arbata.
„Aš ir to negalėjau valgyti. Sausainiai buvo šlykštūs, o arbata šalta“, – skundėsi sulaikytasis.
Miegoti vyrui pirmąją naktį teko surakintomis rankomis, be čiužinio, ant kieto medinio gulto, nors esą jau pirmą vakarą pareigūnai prasitarė abejojantys, kad jis yra tas, kurio jie ieško.
Kitą dieną jie paleido N.Balochą, nes jis nebuvo susižeidęs, nors turėjo smarkiai grumtis su lenku, kurio vilkikas buvo nuvarytas ir kuris priešinosi užpuolikui bei buvo nužudytas tame vilkike.
„Jie paaiškino, kad įtarimų sukėliau, nes bėgau per gatvę, pamatęs policijos automobilį. Atsakiau, kad juos suprantu“, – teigė pakistanietis.
Tuo metu policija jau ieškojo tikro įtariamojo – Tuniso piliečio Aniso Amri, kurio dokumentai buvo rasti vilkike ir kuris vėliau buvo nušautas Milane. Kaip ir N.Balochas, A.Amri buvo tamsiaodis 24 metų vyriškis, bet čia jų panašumai iš baigėsi.
Paleistas iš areštinės N.Balochas buvo nuvežtas į viešbutį. Jam uždrausta išvykti be policijos žinios, bet jau ne dėl įtarimų, o todėl, kad jam gali grėsti pavojus.
Vyrui buvo pasakyta jokiu būdu negrįžti į pabėgėlių stovyklą, įrengtą buvusiame oro uoste. Kitą rytą po atakos ten buvo atliktos kratos ir ieškota įkalčių, todėl kiti prieglaudos gyventojai greičiausiai žinojo, kad jis buvo įtariamas terorizmu.
N.Balochas vis dar tikisi gauti prieglobstį Vokietijoje. Jis tikina bėgęs nuo karo Pakistane, nes ten buvo persekiojamas „Islamo valstybės“ rėmėjų. Pasak vyro, jis pėsčiomis nukako iki Irano, iš ten pasuko į Turkiją, mokėjęs prekeiviams žmonėmis apie 5 tūkst. svarų sterlingo, plaukė į Graikiją, o paskui traukiniu atvyko į Miuncheną.
Jis tikino apie Vokietiją nieko nežinojęs ir per dešimt mėnesių su šalimi dar nespėjęs tinkamai susipažinti, nors norėtų išmokti kalbą ir rasti darbo.
Dabar vyras baiminasi dėl savo, o ypač dėl Pakistane likusios šeimos saugumo, mat staiga paaiškėjo, kad jų sūnus ir brolis paspruko į Vokietiją.
Vyras sako negalintis užmigti, naktimis jaučiantis nerimą ir vienatvę. „Nežinau, ką jie gali padaryti mano šeimai“, – aiškina jis.
Nerimą vyrui kelia ir tai, kad Pakistane jis vis dar siejamas su terorizmu.
„Kol kas galiu tik viltis, kad kada nors mano vardas nebebus siejamas su šiuo siaubingu išpuoliu. Ačiū Dievui, jie rado tikrąjį nusikaltėlį“, – sakė jis.
„The Guardian“ pabrėžia, kad negali patikrinti visų N.Balocho išdėstytų aplinkybių.
