„Tarp NATO ir Rusijos esama didelių ir išliekančių nesutarimų, – posėdžiui pirmininkavęs Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas vėliau sakė žurnalistams. – Šiandienos susitikimas to nepakeitė.“
„Geriau kalbėtis negu nesikalbėti“, – pasakė Rusijos ambasadorius prie NATO Aleksandras Gruško, kuris susitiko su 28 šalių bloko atstovais.
A.Gruško pažymėjo, kad Kremliui „visiškai aišku, kad kol nebus realių žingsnių iš NATO pusės, siekiant sumažinti karinę veiklą prie Rusijos Federacijos sienų, nebus įmanoma plėtoti kokį nors reikšmingą dialogą dėl pasitikėjimą didinančių priemonių“.
J.Stoltenbergas sakė, kad 3,5 val. trukęs susitikimas, kuris užtruko pusantros valandos ilgiau negu planuota, buvo proga „atvirai ir rimtai“ apsikeisti nuomonėmis apie padėtį Ukrainoje, su Rusijos ir NATO karine veikla susijusius klausimus, taip pat saugumo padėtį Afganistane ir aplinkiniame regione, įskaitant ekstremistų smurto grėsmę.
NATO ir Rusijos taryba buvo įkurta 2002 metais kaip forumas diskusijoms tarp buvusių Šaltojo karo priešininkių.
NATO ir Rusijos taryba buvo įkurta 2002 metais kaip forumas diskusijoms tarp buvusių Šaltojo karo priešininkių.
Vėliausias jos posėdis įvyko 2014 metų birželį, po tų metų kovą Kremliaus įvykdytos Krymo aneksijos, paskatinusios Vakarų šalis įšaldyti ryšius su Maskva.
Per naujausią posėdį, vykusį NATO būstinėje, nebuvo priimta jokių sprendimų arba netgi tvirtų įsipareigojimų vėl susirinkti, bet J.Stoltenbergas pastebėjo, kad „mes niekada nepaleidome tarybos, todėl tikiuosi, kad vėl susitiksime“.
NATO vadovas pridūrė, kad visos Aljanso šalys ir Rusija sutarė dėl vieno dalyko – kad reikia greitai ir nuodugniai įgyvendinti Minsko susitarimus, turinčius užbaigti ginkluotą konfliktą Rytų Ukrainoje.
Kai kurių nuomone, pats faktas, kad NATO ir Rusijos atstovai susėdo prie to paties stalo, yra teigiamas ženklas.
„Šiandiena buvo svarbus abiejų pusių patvirtinimas, kad joms reikia kalbėtis vienai su kita“, – sakė Londone įsikūrusio analitinio centro „European Leadership Network“ direktorius Ianas Kearnsas. Jis išreiškė viltį, kad toks dialogas bus tęsiamas – visų pirma dėl to, kad jo pageidauja tiek JAV, tiek Rusija.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris, kurio šalis yra viena svarbiausių NATO narių Europoje, sakė, kad nebuvo tikimasi, jog derybos Briuselyje bus paprastos ir sklandžios.
„Žinant, kad yra daugybė sudėtingų klausimų, šis dialogas apskritai yra vertingas ir turi būti tęsiamas, – pažymėjo F.-W.Steinmeieris. – Tai vienintelis būdas, kaip galime sukurti bendrą problemų supratimą ir būtinus sprendinius.“
NATO įšaldė praktinį bendradarbiavimą su Rusiją dėl Krymo aneksijos ir numanomos Maskvos pagalbos ginkluotiems separatistams Rytų Ukrainoje.
NATO įšaldė praktinį bendradarbiavimą su Rusiją dėl Krymo aneksijos ir numanomos Maskvos pagalbos ginkluotiems separatistams Rytų Ukrainoje.
Pasak J.Stoltenbergo, šis NATO ir Rusijos tarybos posėdis nereiškia, kad Aljansas grįžta „į įprastas vėžes“ santykiuose su Maskva, bet gyvybiškai svarbu išlaikyti atvirus ryšio kanalus.
„Politinis dialogas būtinas, ypač kai įtampa didelė, siekiant aptarti nesutarimus ir sumažinti karinių incidentų riziką“, – aiškino NATO vadovas.
Vis dėlto per šį posėdį nepavyko pasiekti apčiuopiamos pastangos srityje, kurią J.Stoltenbergas įvardijo kaip prioritetinę: pastangose susitarti dėl mechanizmų, turinčių sumažinti grėsmes saugumui, susijusias su Rusijos ir NATO karine veikla.
Per vieną anksčiau šį mėnesį įvykusį incidentą Rusijos karo lėktuvai keliskart praskrido tik už kelių metrų nuo vieno JAV eskadrinio minininko Baltijos jūroje. Vašingtonas sakė, kad tie Rusijos lėktuvų veiksmai buvo „imituojama ataka“.
A.Gruško trečiadienį atmetė JAV priekaištus, sakydamas žurnalistams, kad jo šalies lėktuvų manevrai „visiškai atitiko“ tarptautinius susitarimus ir kaltino NATO stengiantis „daryti karinį spaudimą Rusijai“.
