Mirtinas rusų smūgis Černihivui: žuvo 13 ir buvo sužeista per 50 žmonių

Dar 61 žmogus, įskaitant du vaikus, buvo sužeistas, pranešė gelbėjimo tarnybos, skelbdamos naujausią aukų skaičių.

Regionas, kuris šiaurėje ribojasi su Baltarusija, buvo užimtas Rusijos invazijos pradžioje 2022 metų vasarį, bet rusai galiausiai buvo išstumti. Vis dėlto atakos nesiliauja.

Socialinių tinklų nuotrauka/Rusijos apšaudymo padariniai Černihive

„Priešas sudavė tris raketų smūgius kone miesto centre. Yra civilių gyventojų, kurie žuvo, ir daug sužeistų. Dabar dirba gelbėtojai“, – sakoma gubernatoriaus Viačeslavo Čauso pareiškime socialiniuose tinkluose.

Anot prezidento biuro vadovo pavaduotojo Oleksijaus Kulebos, per išpuolį buvo sugriautas aštuonių aukštų pastatas, apgadinti keturi daugiaaukščiai pastatai, ligoninė, aukštoji mokykla ir dešimtys automobilių.

Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka nurodė, kad tarp žuvusiųjų yra 25-erių policijos leitenantė. Ministro teigimu, ji buvo namuose, kai ją mirtinai sužeidė skeveldros.

Valstybinė nepaprastosios padėties tarnyba/ „Telegram“/Rusijos apšaudymo padariniai Černihivui

Regiono administracinis centras, taip pat vadinamas Černihivu, yra maždaug už 145 km į šiaurę nuo sostinės Kyjivo, o prieš karą jame gyveno apie 285 tūkst. žmonių.

Jis smarkiai nukentėjo, kai invazijos pradžioje į Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos įvažiavo Rusijos tankai.

Ukraina kreipėsi į savo sąjungininkus užsienyje, prašydama aprūpinti ją sudėtingesnėmis oro gynybos sistemomis, kad būtų galima atremti sistemingus Rusijos smūgius į pagrindinę infrastruktūrą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis neturi pakankamų oro gynybos priemonių, kurios būtų galėjusios užkirsti kelią Rusijos smūgiui Černihivui.

„To nebūtų atsitikę, jei Ukraina būtų gavusi pakankamai oro gynybos įrangos ir jei pasaulio ryžtas pasipriešinti Rusijos terorui būtų buvęs pakankamas“, – socialiniuose tinkluose teigė V.Zelenskis.