Nuo 2016-ųjų sausio 26-osios, kai įsigaliojo tas įstatymas, pareigūnai konfiskavo 186 800 kronų (25 tūkst. eurų) grynaisiais ir 100 tūkst. kronų (per 13 tūkst. eurų) vertės automobilį. Vis dėlto pareigūnai nekonfiskavo iš migrantų jokių papuošalų.
Per tą laikotarpį pareigūnai 10 kartų pritaikė šį teisės aktą, kuris numato, kad pabėgėliai ir kiti migrantai turi atiduoti savo turimą vertingą turtą, kurio vertė viršija 10 tūkst. kronų (1 339 eurus).
Tokiu būdu siekiama iš dalies padengti migrantų apgyvendinimo ir maitinimo išlaidas, kol nagrinėjami jų prašymai suteikti prieglobstį, tačiau taip pat siekiant užtikrinti, kad Danija taptų mažiau patraukli migrantams.
Vis dėlto šis teisės aktas sulaukia daug kritikos užsienyje.
„Tai yra principo klausimas: jei gali padėti sumokėti už savo poreikius, turėtum (tai padaryti)", – danų naujienų agentūrai „Ritzau“ sakė imigracijos ir integracijos ministrė Inger Stojberg.
„Taip yra tiek su danais, tiek su čia atvykstančiais pabėgėliais“, – pridūrė ji.
Iš pradžių buvo siūloma konfiskuoti iš atvykėlių ir sutuoktuvių bei sužadėtuvių žiedus, tačiau sulaukusi aršaus pasipriešinimo vyriausybė atsisakė tokios idėjos.
JAV leidinys „The Washington Post“ netgi palygino siūlytą praktiką su nacių vykdytu aukso ir kitų vertybių konfiskavimu iš žydų bei kitų asmenų Antrojo pasaulinio karo metais.
Gruodį Danija gavo apie 180 prašymų suteikti prieglobstį – mažiausiai nuo 2008-ųjų.
2018 metais prieglobstį Danijoje siekė gauti apie 3,5 tūkst. žmonių, tuo metu kai 2015-aisiais tokių asmenų buvo daugiau kaip 21 000.
