Kyjivas: Rusijos užimtose teritorijose medikai nespėja gydyti sužeistų karių, dalis miršta nesulaukę pagalbos

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar teigia, kad laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose medicinos įstaigos perkrautos ir nepajėgia priimti daugybės sužeistų Rusijos karių. 

„Nemažai jų miršta nesulaukę pirmosios medicininės pagalbos, be kita ko, dėl personalo trūkumo ir būtinos medicininės įrangos bei vaistų stygiaus. Kad lengvai sužeisti kariai nedezertyruotų, patalpos, kuriose jie laikomi, užrakinamos metalinėmis grotomis“, – feisbuke rašo ji.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilizuoti rusai vyksta į frontą.

H.Maliar teigimu, dėl didelių vadovaujančio personalo nuostolių į taktines pareigas skiriami iš rezervo pašaukti karininkai, įskaitant pensinio amžiaus asmenis. 

„Kovinės patirties stoka ir nekompetencija kelia nepasitikėjimą personalu ir baimę, kad dėl jų vadovavimo bus patirta dar daugiau nuostolių“, – rašo ji.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nežino visko, kas vyksta su jo kariuomene Ukrainoje, nes labai siauras bendražygių ir saugumo pareigūnų ratas stengiasi neerzinti karą pradėjusios šalies prezidento nemaloniomis naujienomis iš fronto, teigia JAV laikraštis „Wall Street Journal“.

Kaip nurodo leidinys, tokios išvados padarytos po kelis mėnesius trukusių pokalbių su esamais ir į pensiją išėjusiais žvalgybos pareigūnais Rusijoje ir Vakarų šalyse. Taip pat bendrauta su Kremliui artimais asmenimis. 

„Visi jie apskritai piešia nuo pasaulio izoliuoto lyderio, kuris negali arba nenori tikėti, kad Ukraina gali sėkmingai pasipriešinti, paveikslą“, – rašoma dokumente. Atrodo, kad V.Putinas labai menkai supranta tikrąją padėtį.

„Wall Street Journal“ šaltinių teigimu, V.Putinas kiekvieną rytą iš fronto gauna rašytinę santrauką, tačiau joje pirmiausia akcentuojami laimėjimai, o nesėkmės nutylimos. Kartais, rašo leidinys, ataskaitos vėluoja kelias dienas, nes prieš patekdamos ant V.Putino pusryčių stalo pereina FSB, Saugumo tarnybos ir jos vadovo Nikolajaus Patruševo filtrus.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Savo ruožtu amerikiečiai bando prasibrauti į Kremlių, todėl kasdien bendrauja su Rusijos atstovais, tačiau jiems vis sunkiau rasti aplink V.Putiną pašnekovų, kurie nebūtų užsikrėtę savo lyderio iškreipta vizija apie pasaulį, kurioje Vakarai įsivaizduojami kaip bandantys suskaldyti Rusiją, o V.Putinas, užkariaudamas kaimynus, atkuria šalies didybę ir istorinį teisingumą, rašo leidinys, remdamasis neįvardytais JAV pareigūnais.

Pasak jų, kai kurie artimiausi V.Putino bendražygiai, pavyzdžiui, N.Patruševas, yra dar ryžtingesni už Rusijos prezidentą.

Pastaruoju metu V.Putinas šiek tiek daugiau domisi tikruoju karo vaizdu, tačiau „jis ir toliau lieka administracijos apsuptyje, kuri palaiko jo įsitikinimą, kad Rusija laimės, nepaisant visų žmogiškųjų ir ekonominių nuostolių.“

Plačiau skaitykite ČIA.

Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas tviteryje pasidalijo jautriu vaizdo įrašu, šalia kurio parašė: „Per šias Kalėdas mes esame su tavimi, Ukraina.“

Sudaužytos vitrinos ir tuščios lentynos liudija apie rusų plėšikavimo mastą istorijos muziejuje pietų Ukrainos Chersono mieste, kuriame Olha Hončarova dirbo keturis dešimtmečius.

Nuo tada, kai praėjusį mėnesį po aštuonis mėnesius trukusios okupacijos Rusijos pajėgos pasitraukė, O.Hončarova bando suskaičiuoti padarytą žalą ir vagystes – šį procesą ji apibūdino „kaip dūrį į širdį“.

„Kai tai pamačiau, mane ištiko labai baisus šokas“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP, aprodydama nuniokotas parodų sales.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gyvenimas Chersone

„Iš šio vandalizmo pavyzdžio labai aiškiai ir ryškiai supratau, kad didžioji rusų kultūra, apie kurią jie kalba, neegzistuoja“, – sakė ji ir apgailestavo, kaip kareiviai galėjo „taip žiauriai elgtis su muziejumi“.

Chersono regioninis muziejus yra viena iš keturių miesto kultūros įstaigų, kurias Rusijos kariai smarkiai apiplėšė, teigiama šią savaitę paskelbtame žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) pareiškime.

Visą straipsnį skaitykite ČIA.

Penktadienio vakariniame kreipimesi Ukrainos lyderis V.Zelenskis įspėjo, kad šventiniu laikotarpiu Rusija gali suintensyvinti apšaudymus.

„Prašau prisiminti, kas kovoja prieš mus. Artėjant atostogų sezonui Rusijos teroristai gali vėl suaktyvėti. Jie niekina krikščioniškas vertybes ir apskritai bet kokias vertybes. Todėl atkreipkite dėmesį į oro pavojaus signalus, padėkite vieni kitiems ir visada rūpinkitės vieni kitais“, – kalbėjo jis.

Penktadienį V.Zelenskis taip pat kreipėsi į Rusijos piliečius, tą jis darė rusų kalba. Prezidentas įspėjo, kad Rusijos vykdomas teroras neliks be atsako.

„Rusijos piliečiai turi aiškiai suprasti, kad teroras niekada nelieka be atsako“, – sakė jis.

Gruodžio 23 d. V.Zelenskis susitiko su kariuomenės vadais. 

Nyderlandai penktadienį pažadėjo 2,5 mlrd. eurų padėti karo draskomai Ukrainai 2023 metais, o didžiąją dalį šių lėšų sudarys karinė pagalba.

„Beveik du milijardai skirti karinei paramai“, – spaudos konferencijoje Hagoje sakė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.

Likusi suma bus skirta humanitarinei pagalbai, infrastruktūrai atstatyti ir atskaitomybei užtikrinti, sakė jis.

„Tikslus įnašo panaudojimas priklauso nuo ukrainiečių poreikių, taigi ir nuo karo eigos“, – teigė vyriausybė.

„AP“/„Scanpix“/Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte

Nyderlandų vyriausybė teigė, kad parama atstatymui skirta padėti atstatyti ligonines, būstus, energetikos ir žemės ūkio infrastruktūrą, taip pat vykdyti išminavimo darbus.

Praėjusią savaitę Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren pareiškė, kad nuo vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Nyderlandai Ukrainai suteikė beveik milijardo eurų vertės karinės paramos.

„Kol Rusija tęs karą prieš Ukrainą, Nyderlandai teiks pagalbą... Karinę, humanitarinę ir diplomatinę“, – anksčiau penktadienį tviteryje rašė M. Rutte.

„Ukraina gali pasikliauti Nyderlandais“, – rašė jis.

Baltarusijos opozicija penktadienį kritikavo ilgą laisvės atėmimo bausmę vyrui, apkaltintam diversija prieš šios šalies, kuria Rusija pasinaudojo užpuldama Ukrainą, geležinkelius.

„Priešinimasis karui Baltarusijoje tęsiasi nepaisant sunkių bausmių rizikos. Baudžiamoji byla „geležinkelių partizanui“ Vitaliui Melnikui vakar baigėsi 16 metų įkalinimo verdiktu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Minskas

Pasak jos, balandį areštuojant V.Melniką jam buvo „šauta į kelius“.

Teisių gynimo grupė „Viasna“ anksčiau pranešė, kad Minsko teismas ketvirtadienį per uždarą posėdį skyrė V.Melnikui 16 metų laisvės atėmimo.

V.Melnikas buvo pripažintas kaltu dėl daugelio kaltinimų, įskaitant terorizmą ir autoritariško šalies lyderio Aliaksandro Lukašenkos įžeidimą, sakoma grupės pranešime.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos pajėgos pradėjo griauti teatrą okupuotame Mariupolyje, kur buvo surengtas mirtinas oro antskrydis, per kurį, kaip manoma, žuvo šimtai civilių gyventojų, teigė miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka. Jo teigimu, okupacinė valdžia taip siekia nuslėpti karo nusikaltimą. 

Tarptautinės organizacijos „Amnesty International“ atliktame Mariupolio teatro atakos tyrime padaryta išvada, kad Rusijos pajėgos įvykdė karo nusikaltimą, nes sąmoningai taikėsi į pastatą, nors žinojo, kad jame slėpėsi šimtai civilių gyventojų.

Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip ekskavatoriai griauna paskutines likusias teatro sienas.

Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenka pareiškė, kad tai buvo „bandymas visiems laikams paslėpti įrodymus, kad rusai tyčia žudė ukrainiečius“.

Ukrainos prezidento patarėjas Michailo Podoliakas paragino patraukti Iraną, Šiaurės Korėją ir Baltarusiją atsakomybėn už jų dalyvavimą Rusijos kare prieš Ukrainą.