Kyjivas: Rusijos užimtose teritorijose medikai nespėja gydyti sužeistų karių, dalis miršta nesulaukę pagalbos

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar teigia, kad laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose medicinos įstaigos perkrautos ir nepajėgia priimti daugybės sužeistų Rusijos karių. 

„Nemažai jų miršta nesulaukę pirmosios medicininės pagalbos, be kita ko, dėl personalo trūkumo ir būtinos medicininės įrangos bei vaistų stygiaus. Kad lengvai sužeisti kariai nedezertyruotų, patalpos, kuriose jie laikomi, užrakinamos metalinėmis grotomis“, – feisbuke rašo ji.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilizuoti rusai vyksta į frontą.

H.Maliar teigimu, dėl didelių vadovaujančio personalo nuostolių į taktines pareigas skiriami iš rezervo pašaukti karininkai, įskaitant pensinio amžiaus asmenis. 

„Kovinės patirties stoka ir nekompetencija kelia nepasitikėjimą personalu ir baimę, kad dėl jų vadovavimo bus patirta dar daugiau nuostolių“, – rašo ji.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nežino visko, kas vyksta su jo kariuomene Ukrainoje, nes labai siauras bendražygių ir saugumo pareigūnų ratas stengiasi neerzinti karą pradėjusios šalies prezidento nemaloniomis naujienomis iš fronto, teigia JAV laikraštis „Wall Street Journal“.

Kaip nurodo leidinys, tokios išvados padarytos po kelis mėnesius trukusių pokalbių su esamais ir į pensiją išėjusiais žvalgybos pareigūnais Rusijoje ir Vakarų šalyse. Taip pat bendrauta su Kremliui artimais asmenimis. 

„Visi jie apskritai piešia nuo pasaulio izoliuoto lyderio, kuris negali arba nenori tikėti, kad Ukraina gali sėkmingai pasipriešinti, paveikslą“, – rašoma dokumente. Atrodo, kad V.Putinas labai menkai supranta tikrąją padėtį.

„Wall Street Journal“ šaltinių teigimu, V.Putinas kiekvieną rytą iš fronto gauna rašytinę santrauką, tačiau joje pirmiausia akcentuojami laimėjimai, o nesėkmės nutylimos. Kartais, rašo leidinys, ataskaitos vėluoja kelias dienas, nes prieš patekdamos ant V.Putino pusryčių stalo pereina FSB, Saugumo tarnybos ir jos vadovo Nikolajaus Patruševo filtrus.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Savo ruožtu amerikiečiai bando prasibrauti į Kremlių, todėl kasdien bendrauja su Rusijos atstovais, tačiau jiems vis sunkiau rasti aplink V.Putiną pašnekovų, kurie nebūtų užsikrėtę savo lyderio iškreipta vizija apie pasaulį, kurioje Vakarai įsivaizduojami kaip bandantys suskaldyti Rusiją, o V.Putinas, užkariaudamas kaimynus, atkuria šalies didybę ir istorinį teisingumą, rašo leidinys, remdamasis neįvardytais JAV pareigūnais.

Pasak jų, kai kurie artimiausi V.Putino bendražygiai, pavyzdžiui, N.Patruševas, yra dar ryžtingesni už Rusijos prezidentą.

Pastaruoju metu V.Putinas šiek tiek daugiau domisi tikruoju karo vaizdu, tačiau „jis ir toliau lieka administracijos apsuptyje, kuri palaiko jo įsitikinimą, kad Rusija laimės, nepaisant visų žmogiškųjų ir ekonominių nuostolių.“

Plačiau skaitykite ČIA.

Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas tviteryje pasidalijo jautriu vaizdo įrašu, šalia kurio parašė: „Per šias Kalėdas mes esame su tavimi, Ukraina.“

Sudaužytos vitrinos ir tuščios lentynos liudija apie rusų plėšikavimo mastą istorijos muziejuje pietų Ukrainos Chersono mieste, kuriame Olha Hončarova dirbo keturis dešimtmečius.

Nuo tada, kai praėjusį mėnesį po aštuonis mėnesius trukusios okupacijos Rusijos pajėgos pasitraukė, O.Hončarova bando suskaičiuoti padarytą žalą ir vagystes – šį procesą ji apibūdino „kaip dūrį į širdį“.

„Kai tai pamačiau, mane ištiko labai baisus šokas“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP, aprodydama nuniokotas parodų sales.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gyvenimas Chersone

„Iš šio vandalizmo pavyzdžio labai aiškiai ir ryškiai supratau, kad didžioji rusų kultūra, apie kurią jie kalba, neegzistuoja“, – sakė ji ir apgailestavo, kaip kareiviai galėjo „taip žiauriai elgtis su muziejumi“.

Chersono regioninis muziejus yra viena iš keturių miesto kultūros įstaigų, kurias Rusijos kariai smarkiai apiplėšė, teigiama šią savaitę paskelbtame žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) pareiškime.

Visą straipsnį skaitykite ČIA.

Penktadienio vakariniame kreipimesi Ukrainos lyderis V.Zelenskis įspėjo, kad šventiniu laikotarpiu Rusija gali suintensyvinti apšaudymus.

„Prašau prisiminti, kas kovoja prieš mus. Artėjant atostogų sezonui Rusijos teroristai gali vėl suaktyvėti. Jie niekina krikščioniškas vertybes ir apskritai bet kokias vertybes. Todėl atkreipkite dėmesį į oro pavojaus signalus, padėkite vieni kitiems ir visada rūpinkitės vieni kitais“, – kalbėjo jis.

Penktadienį V.Zelenskis taip pat kreipėsi į Rusijos piliečius, tą jis darė rusų kalba. Prezidentas įspėjo, kad Rusijos vykdomas teroras neliks be atsako.

„Rusijos piliečiai turi aiškiai suprasti, kad teroras niekada nelieka be atsako“, – sakė jis.

Gruodžio 23 d. V.Zelenskis susitiko su kariuomenės vadais. 

Nyderlandai penktadienį pažadėjo 2,5 mlrd. eurų padėti karo draskomai Ukrainai 2023 metais, o didžiąją dalį šių lėšų sudarys karinė pagalba.

„Beveik du milijardai skirti karinei paramai“, – spaudos konferencijoje Hagoje sakė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.

Likusi suma bus skirta humanitarinei pagalbai, infrastruktūrai atstatyti ir atskaitomybei užtikrinti, sakė jis.

„Tikslus įnašo panaudojimas priklauso nuo ukrainiečių poreikių, taigi ir nuo karo eigos“, – teigė vyriausybė.

„AP“/„Scanpix“/Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte

Nyderlandų vyriausybė teigė, kad parama atstatymui skirta padėti atstatyti ligonines, būstus, energetikos ir žemės ūkio infrastruktūrą, taip pat vykdyti išminavimo darbus.

Praėjusią savaitę Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren pareiškė, kad nuo vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Nyderlandai Ukrainai suteikė beveik milijardo eurų vertės karinės paramos.

„Kol Rusija tęs karą prieš Ukrainą, Nyderlandai teiks pagalbą... Karinę, humanitarinę ir diplomatinę“, – anksčiau penktadienį tviteryje rašė M. Rutte.

„Ukraina gali pasikliauti Nyderlandais“, – rašė jis.

Baltarusijos opozicija penktadienį kritikavo ilgą laisvės atėmimo bausmę vyrui, apkaltintam diversija prieš šios šalies, kuria Rusija pasinaudojo užpuldama Ukrainą, geležinkelius.

„Priešinimasis karui Baltarusijoje tęsiasi nepaisant sunkių bausmių rizikos. Baudžiamoji byla „geležinkelių partizanui“ Vitaliui Melnikui vakar baigėsi 16 metų įkalinimo verdiktu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Minskas

Pasak jos, balandį areštuojant V.Melniką jam buvo „šauta į kelius“.

Teisių gynimo grupė „Viasna“ anksčiau pranešė, kad Minsko teismas ketvirtadienį per uždarą posėdį skyrė V.Melnikui 16 metų laisvės atėmimo.

V.Melnikas buvo pripažintas kaltu dėl daugelio kaltinimų, įskaitant terorizmą ir autoritariško šalies lyderio Aliaksandro Lukašenkos įžeidimą, sakoma grupės pranešime.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos pajėgos pradėjo griauti teatrą okupuotame Mariupolyje, kur buvo surengtas mirtinas oro antskrydis, per kurį, kaip manoma, žuvo šimtai civilių gyventojų, teigė miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka. Jo teigimu, okupacinė valdžia taip siekia nuslėpti karo nusikaltimą. 

Tarptautinės organizacijos „Amnesty International“ atliktame Mariupolio teatro atakos tyrime padaryta išvada, kad Rusijos pajėgos įvykdė karo nusikaltimą, nes sąmoningai taikėsi į pastatą, nors žinojo, kad jame slėpėsi šimtai civilių gyventojų.

Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip ekskavatoriai griauna paskutines likusias teatro sienas.

Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenka pareiškė, kad tai buvo „bandymas visiems laikams paslėpti įrodymus, kad rusai tyčia žudė ukrainiečius“.

Ukrainos prezidento patarėjas Michailo Podoliakas paragino patraukti Iraną, Šiaurės Korėją ir Baltarusiją atsakomybėn už jų dalyvavimą Rusijos kare prieš Ukrainą.

Penktadienį vykusiame ambasadorių susitikime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakojo apie vizito JAV metu pasiektus susitarimus ir atskleidė, kokiomis sąlygomis yra pasirengęs priimti kitus kvietimus vizitams užsienyje, pranešė leidinys „European Pravda“.

„Vakar grįžau į Ukrainą iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Tai buvo pirmasis mano vizitas į užsienį po vasario 24 d. Vizitas buvo produktyvus“, – sakė V.Zelenskis.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas V.Zelenskis ir Lenkijos lyderis A.Duda

Tarp susitikimo rezultatų valstybės vadovas paminėjo sprendimą stiprinti oro gynybą, Kongreso darbą, susijusį su 45 mlrd. dolerių vertės finansiniu paketu Ukrainai ir pasauliniam saugumui, bei kitus svarbius strateginius susitarimus su Jungtinėmis Valstijomis, kurie artimiausiais mėnesiais sustiprins gynybos pajėgumus svarbiausiose ir pažeidžiamiausiose srityse.

„Raginu Jus šį vizitą vertinti kaip atskaitos tašką, kaip nustatytą kartelę“, – sakė prezidentas.

V.Zelenskis neatmetė galimybės planuoti vizitus į užsienį ir ateityje, tačiau tik su tam tikromis sąlygomis.

„Jei kuris vizitas potencialiai bus tokio pat svarbaus strateginio turinio, kaip dabar mano vizitas į Jungtines Amerikos Valstijas, jei mūsų ginkluotųjų pajėgų, visos mūsų gynybos pajėgų gerovė tiesiogiai priklausys nuo tokio vizito rezultatų, jei vienas ar kitas mūsų partneris bus pasirengęs imtis iniciatyvos įgyvendinant Ukrainos taikos formulės punktus, jei bus galima apibrėžti žingsnius, kurie paspartins mūsų pergalę, tuomet, kaip išimtis iš bendros karo meto praktikos, gali būti mano pokalbiai gali būti organizuojami ir asmeniniu lygiu“, – teigė prezidentas.

Kyjivo regione elektros energijos deficitas siekia apie 50 proc., „Telegram“ kanale pranešė sostinės regioninės karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba.

„Ligoninėms, vandentiekio ir šilumos tiekimo sistemoms bei kitiems svarbiems infrastruktūros objektams elektra tiekiama pirmumo tvarka“, – pridūrė jis, pakartodamas, kad situacija „sudėtinga“ Bučos, Brovarų ir Borispolio rajonuose, kur šviesa dega dvi-keturias valandas per dieną.

O.Kulebos teigimu, darbai Ukrainos energetikos infrastruktūroje tęsiami „ištisą parą“, siekiant pašalinti Rusijos raketų atakų padarytą žalą.

„Reuters“/„Scanpix“/Kai kuriuose Kyjivo rajonuose elektros energija tiekiama vos 4-6 val. per dieną

Donecko Kramatorsko miesto meras Oleksandras Hončarenko teigė, kad į miestą pataikė dvi Rusijos raketos.

„Dar vienas teroro aktas prieš civilius Kramatorske. Rusai smogė miestui dviem raketomis. Buvo apgadintos dvi švietimo įstaigos, 12 daugiabučių ir trys privatūs namai. Aukų, laimei, nėra“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė O.Hončarenko.

Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, rytinis Kramatorsko miestas buvo viena iš pirmųjų vietų, į kurias nusitaikė Rusijos kariuomenė.

Ukrainos valstybinė elektros energijos tiekėja „Ukrenergo“ teigia, kad elektros energijos tinklo deficitas „šiek tiek sumažėjo“, tačiau išlieka didelis.

Pareiškime teigiama, kad „visų tipų gamybos įrenginiai veikia“, tačiau „elektros perdavimo sistemoje vis dar yra tam tikrų apribojimų, kuriuos sukėlė Rusijos atakų padaryta žala pagrindiniams tinklams“.

„Ukrainos rytuose dėl Rusijos apšaudymų fronto zonose pažeisti elektros tinklai. Neatidėliotini remonto darbai bus pradėti nedelsiant, kai tik kariškiai duos leidimą“, – sakoma „Ukrenergo“ pranešime.

„AFP“/„Scanpix“/Kyjivo metro sistema dėl elektros tiekimo trikdžių vis dar neveikia

„Energetikos objektų remontas tęsiamas visą parą, tačiau padaryta žala yra itin sudėtinga ir didelio masto, todėl jų atstatymui reikia nemažai laiko.“

Kyjivo administracija teigė, kad situaciją padeda gerinti žmonių pastangos protingiau vartoti elektros energiją. 

„Šiluma ir vanduo į visus sostinės rajonus tiekiami įprastu režimu, –teigė „Ukrenergo“. Energetikai toliau šalina Kyjivo elektros tinklo pažeidimus. Miestas vis dar gyvena avarinio išjungimo režimu“.

Tokie išjungimai reiškia, kad daugelis Kyjivo namų ūkių elektros energija gali naudotis mažiau nei dvylika valandų per parą.

Miesto administracija paragino gyventojus neskubėti sujungti visų elektros prietaisų iš karto, kai tik įjungiama elektra. 

„Milžiniška momentinė apkrova neigiamai veikia elektros tinklą“, – sakė Kijevo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.

Ukrainos kariuomenė teigia, kad jos daliniai atrėmė tolesnes Rusijos atakas aplink Bachmuto miestą Donecko srityje.

„Jūs patys girdite, kokia dabar yra operatyvinė situacija. Per pastarąją parą priešas bandė vykdyti puolimo veiksmus iš Kliščiivkos, Opytnės, Zabachmutės ir kitų operatyvinių zonų. Jie patyrė nuostolių ir nepajudėjo į priekį“, – penktadienio rytą vaizdo įraše, kuris, ko gero, yra iš Bachmuto, sakė Ukrainos karys.

Rusijos pajėgos „po truputį stumdosi. O gal ne truputį, bet daug. Taip, mūšiai iš tikrųjų vyksta. Tačiau miestas dar stovi, mes esame kovingai nusiteikę, kaip visada. Miesto nepaleisime, kad ir kas ką sakytų. Bachmutas yra Ukraina“, – teigė kitas paskelbtame vaizdo įraše matomas karys.

Didelę dalį Rusijos pajėgų aplink Bachmutą sudaro „Wagner“ privačios karinės kompanijos nariai.

CNN teigimu, pastarosiomis savaitėmis fronto linija aplink Bachmutą keitėsi nežymiai. Viename neoficialiame žiniasklaidos projekte teigiama, kad nors Rusijos pajėgos nepadarė jokios pažangos didžiojoje aplinkinių teritorijų dalyje, ties Jakovlivkos kaimu, esančiu į šiaurės rytus nuo Bachmuto, buvo pasistūmėta į priekį. Ukrainos ginkluotosios pajėgos šių pranešimų nepatvirtino.

Neoficialiais duomenimis, taip pat vyksta intensyvūs mūšiai Marijinkos miestelio centre, toliau į pietus esančioje fronto linijoje.

Toliau į vakarus esančio Kramatorsko meras Oleksandras Hončarenko pranešė, kad rusai vėl ėmė leisti raketas į miesto pusę.

Pasak Rusijos ambasadoriaus JAV Anatolijaus Antonovo, Vašingtonas vykdo „tarpinį karą“ prieš Rusiją, o abiejų šalių susidūrimo rizika yra „didelė“.

„Šiandien niekas neslepia tikrųjų Baltųjų rūmų politikos mūsų atžvilgiu tikslų. Per visus televizijos kanalus politiniai komentatoriai kalba apie būtinybę suintensyvinti JAV tarpinį karą prieš Rusijos Federaciją“, – sakė A.Antonovas penktadienį paskelbtame interviu Rusijos valstybinei žiniasklaidai TASS. 

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas

„Norėčiau priminti, kad tarpinis karas reiškia agentūrinį karą, karą per tarpininką. Iš tikrųjų būtent tai ir yra tas, ką amerikiečiai daro Ukrainos teritorijoje, – pridūrė jis. – Pabrėžiame, kad dviejų didžiųjų galybių [Rusijos ir JAV] susidūrimo rizika yra didelė“.

Rusija ir toliau „sieks užtikrinti, kad Rusijos susirūpinimas dėl šalies saugumo nebūtų ignoruojamas, bet išklausytas su perspektyva dirbti kartu siekiant jį išspręsti“, pabrėžė A.Antonovas.

A.Antonovas taip pat teigė, kad Maskvos ir Vašingtono dialogas šiuo metu yra „ledynmečio“ stadijoje.

„[Rusijos] ambasada vis dar priversta dirbti priešiškumo ir nepasitikėjimo atmosferoje“, – sakė Rusijos ambasadorius JAV.

„Dėl vietinių valdančiųjų sluoksnių, apsėstų idėjos pataisyti mūsų “tarptautinio atstumtojo„ įvaizdį, kaltės Rusijos ir Amerikos dialogo būklė prilygsta ledynmečiui“, – pastebėjo jis.

Pasak A.Antonovo, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas į JAV rodo, jog nei Vašingtonas, nei Kyjivas „nėra pasirengę taikai“.

„Zelenskio vizitas čia, pokalbiai Vašingtone parodė, kad nei administracija, nei Kyjivas nėra pasirengę taikai, – sakė diplomatas. – Daugiausia dėmesio [skiriama] karui, eilinių karių žūčiai, tolesniam Ukrainos režimo pririšimui prie Jungtinių Valstijų poreikių.“

Pasak vietos pareigūno, Rusijos okupuotame Melitopolio mieste per automobilyje padėtos bombos sprogimą buvo sužeisti du žmonės.

Rusijos paskirtas Zaporižios regiono administracijos narys Vladimiras Rogovas incidentą apibūdino kaip teroro aktą.

„Tai, žinoma, teroristinis išpuolis, už kurio stovi Kyjivo režimo kovotojai“, – sakė V.Rogovas Rusijos valstybinei žiniasklaidai „RIA Novosti“.

Pasak jo, automobilis sprogo automobilių stovėjimo aikštelėje priešais Gorkio parką Melitopolio centre. 

Ištremtasis Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas sakė, kad liudininkai pranešė, jog automobilis buvo „susprogdintas“. I.Fedorovo šiuo metu mieste nėra.

Sužeistųjų tapatybė nepatvirtinta, tačiau vienas mieste gyvenantis žinomas rusų tinklaraštininkas teigė, kad tai buvo Rusijos saugumo tarnybos nariai.

Pastaraisiais mėnesiais per panašius išpuolius Ukrainoje buvo nužudyti arba sužeisti keli Rusijos paskirti pareigūnai.

Penktadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad padaryta „didelė pažanga“ „demilitarizuojant“ Ukrainą, o tai yra vienas iš pradinių Rusijos invazijos tikslų.

„Galime konstatuoti, kad kelyje į demilitarizaciją padaryta didelė pažanga“, – sakė D.Peskovas žurnalistams per įprastą brifingą. 

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė, jog Ukrainos karinis-pramoninis kompleksas „jei ir nėra visiškai nunulintas, tai sparčiai prie to artėja“. 

Komentuodamas JAV priešraketinės gynybos sistemos „Patriot“ siuntimą Ukrainai, V.Putinas pasišaipė, kad „Patriot“ yra „senos“ sistemos ir Rusija „visada ras joms atkirtį“. 

Ukrainos pareigūnai teigia, kad suintensyvėjo Rusijos apšaudymas per Dnipro upę Chersone – vien trečiadienį buvo suduota daugiau kaip šešiasdešimt smūgių.

CNN praneša, kad Chersono srities karinės administracijos vadovo Jaroslavo Januševičiaus teigimu, rusai „apšaudė Chersono srities teritoriją 61 kartą. Okupantai taikias regiono gyvenvietes atakavo iš artilerijos, MLRS, minosvaidžių ir tankų“.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai Chersono regione

Pasak jo, maždaug pusė smūgių teko Chersono miestui, įskaitant privačius ir daugiabučius namus. Per veiksmus žuvo vienas žmogus, o du Chersono srities gyventojai buvo sužeisti.

Rusijos apšaudomas Chersono miestas ir teritorijos palei Dniprą buvo nuolat apšaudomos nuo tada, kai Ukrainos pajėgos lapkritį išlaisvino vakarinį krantą.

Chersono srities tarybos narys Serhijus Chlanas pareiškė, kad atakų skaičius didėja. 

„Okupantai dabar pradėjo naudoti raketas S-300 ir kitas tikslesnes raketas. Jie griauna administracinius pastatus, apšaudo švietimo įstaigas, humanitarinės pagalbos centrus, – sakė jis. Okupantai atsitiktinai apšaudo Chersono miesto gyvenamuosius rajonus iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių“.

Smūgiai taip pat trukdė pastangoms atkurti elektros tiekimą į miestą.

„Per mėnesį mums pavyko atkurti beveik 100 proc. elektros energijos tiekimą Chersono regione“, – konstatavo tarybos narys.

„Tačiau dėl nuolatinio apšaudymo, įskaitant ir kritinės infrastruktūros objektus, Chersono miestui negalima užtikrinti nuolatinio elektros energijos tiekimo. Chersonas vėl neturi elektros“, – pridūrė S.Chlanas.

Nors Ukrainos pajėgos imasi atsakomųjų veiksmų ir teigia pataikiusios į Rusijos ginkluotės koncentraciją Kachovkos miesto rytiniame krante, tačiau, pasak jų, rusai vakariniame krante kuria įtvirtinimus.

Chersono srities tarybos vadovo pirmasis pavaduotojas Jurijus Sobolevskis teigė, kad okupacinės pajėgos imasi griežtesnių veiksmų prieš ukrainiečių civilius gyventojus, vis dar gyvenančius okupuotose regiono teritorijose.

„Pastaruoju metu okupantai surengė seriją filtracinių reidų Chersono srities Heničesko rajone“, – anot J.Sabolevskio, reidai buvo agresyvesni nei įprastai.

Penktadienį Šiaurės Korėja paneigė žiniasklaidos pranešimą, kuriame teigiama, kad šalis neseniai išsiuntė ginklų Rusijai.

Japonijos leidinys „Tokyo Shimbun“, remdamasis neįvardytu šaltiniu, susipažinusiu su padėtimi šalyje, ketvirtadienį pranešė, kad Šiaurės Korėja praėjusį mėnesį geležinkeliu į Rusiją pristatė šaudmenų.

„Melagingas Japonijos žiniasklaidos pranešimas, kad KLDR pasiūlė šaudmenų Rusijai, yra absurdiškiausias gandas, nevertas jokių komentarų ar interpretacijų“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos atstovo pareiškime, kurį perdavė valstybinė naujienų agentūra KCNA.

Ginklų sandorio tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos „niekada nebuvo“, – pridūrė atstovas spaudai.

Anot „Tokyo Shimbun“ šaltinio, tikimasi, kad artimiausiomis savaitėmis iš Šiaurės Korėjos į Rusiją bus pristatyta papildomų atsargų ir ginklų.

Šiaurės Korėja praėjusį mėnesį paneigė JAV pareigūnų teiginį, kad Kim Jong Uno režimas tiekia Rusijai „reikšmingą kiekį“ artilerijos sviedinių. 

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimas dėl Rusijos kariuomenės išplėtimo maždaug 30% iki 1,5 mln. žmonių rodo ketinimą ruoštis ilgalaikiams strateginiams iššūkiams.

Taip teigiama britų žvalgybos ataskaitoje.

"Kada bus pasiektas toks lygis, neaišku. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paaiškino, kad plėtra apims mažiausiai dvi brigadas Rusijos šiaurės vakaruose, kurios padidės iki divizijos dydžio. Jis nurodė galimą grėsmę dėl Suomijos ir Švedijos įstojimo į NATO“, – teigiama pranešime.

Pažymima, kad kol kas neaišku, kaip Rusija suras naujokų tokiai plėtrai užbaigti tuo metu, kai Ukrainoje jos pajėgos patiria precedento neturintį spaudimą.

„Tai vienas pirmųjų požymių, kaip Rusija bando pritaikyti savo pajėgas ilgalaikiams strateginiams iššūkiams, kurie kilo dėl jos invazijos į Ukrainą“, – sakoma ataskaitoje.

Volodymyro Zelenskio vizitas Vašingtone siunčia Rusijai tvirtos vienybės ir ryžto žinią, tačiau gynybos analitikai teigia, jog Ukrainos prezidentui reikia daugiau konkrečių laimėjimų mūšio lauke, kad išlaikytų JAV bei NATO paramą 2023 metais ir atremtų spaudimą derėtis su Maskva.

Per savo pirmąją užsienio kelionę nuo karo pradžios V.Zelenskis sulaukė tvirtų JAV lyderio Joe Bideno, o vėliau ir įstatymų leidėjų, į kuriuos jis kreipėsi Kongrese, paramos pažadų.

Tačiau menkas respublikonų dalyvavimas Ukrainos lyderiui sakant kalbą Kongrese ir J.Bideno vengimas suteikti galingų puolamųjų ginklų, motyvuojant sąjungininkų nuogąstavimais, parodė, kad parama vis dar turi ribas.

Tai savo ruožtu dar labiau didina spaudimą Kyjivo pajėgoms ateinančiais mėnesiais parodyti daugiau pažangos kovojant su Rusijos kariuomene.

„Artimiausius kelis mėnesius Ukraina turės geras galimybes gauti finansinę paramą tiek iš Jungtinių Valstijų, tiek iš Europos sąjungininkų ir partnerių“, – sakė strateginių studijų centro „Hudson Institute“ gynybos ekspertas Luke'as Coffey.

Skaitykite daugiau apie Ukrainos finansinės pagalbos poreikį ir Rusijos planus išplėsti ir geriau aprūpinti Rusijos ginkluotąsias pajėgas.

Tą dieną, kai Rusijos lyderis Vladimiras Putinas užpuolė Ukrainą, savo puolimą jis apibūdino kaip „specialiąją karinę operaciją“. Besitęsiantį žiaurumą jis įvardijo kaip „denacifikacijos“ kampaniją – šį apibūdinimą atmetė istorikai ir politikos apžvalgininkai - ir vis dažniau Rusijos neišprovokuotą invaziją apibūdino kaip patriotinį ir beveik egzistencinį reikalą.

Ketvirtadienį V.Putinas, kalbėdamas apie konfliktą Ukrainoje, pavartojo žodį „karas“ – tai pirmas kartas, kai jis viešai nukrypo nuo savo kruopščiai parengto Maskvos invazijos kaip „specialios karinės operacijos“ apibūdinimo praėjus 10 mėnesių nuo jos pradžios.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

„Mūsų tikslas – ne sukti karinio konflikto smagratį, bet, priešingai, užbaigti šį karą, - sakė V. Putinas žurnalistams Maskvoje, dalyvavęs Valstybės tarybos posėdyje dėl jaunimo politikos. – Mes to siekėme ir toliau sieksime“.

V.Putino kritikai sako, kad žodžio „karas“ vartojimas Ukrainos konfliktui apibūdinti nuo kovo mėnesio Rusijoje traktuotas kaip nelegalus, kai Rusijos vadovas pasirašė cenzūros įstatymą, pagal kurį „melagingos“ informacijos apie invaziją skleidimas laikomas nusikaltimu, už kurį nuteistiesiems gresia iki 15 metų kalėjimo.

CNN atkreipia dėmesį, jog V.Putino leksika neliko nepastebėta.

Sankt Peterburgo savivaldybės įstatymų leidėjas Nikita Juferevas, kuris dėl savo antikarinės pozicijos pabėgo iš Rusijos, ketvirtadienį pareiškė, kad paprašė Rusijos valdžios institucijų patraukti V.Putiną baudžiamojon atsakomybėn už „melagingos informacijos apie kariuomenę skleidimą“.

„Nebuvo jokio dekreto nutraukti specialiąją karinę operaciją, nebuvo paskelbtas joks karas, – tviteryje paskelbė V.Juferevas. Už tokius žodžius apie karą jau nuteisti keli tūkstančiai žmonių“.

Vienas JAV pareigūnas CNN teigė, kad jų pirminiu vertinimu, V.Putino pastaba nebuvo tyčinė ir greičiausiai buvo kalbos klaida. Tačiau pareigūnai atidžiai stebės, ką apie tai artimiausiomis dienomis pasakys Kremliaus atstovai.

Trečiadienį buvo suimtas Vokietijos pilietis, dirbęs šalies užsienio žvalgybos tarnyboje, kaltinamas šnipinėjimu Rusijai, pranešė Vokietijos federalinės generalinės prokuratūros biuras.

„Kaltinamasis įtariamas išdavyste“, – sakoma Vokietijos generalinės prokuratūros pranešime spaudai apie kaltinamąjį, vardu Carstenas L.

Kaltinamajam, kuris dirba Federalinėje žvalgybos tarnyboje (BND), arešto orderyje buvo pateikti tokie kaltinimai: „2022 m. jis perdavė Rusijos žvalgybos tarnybai informaciją, kurią gavo vykdydamas savo profesinę veiklą. Jos turinys yra valstybės paslaptis pagal Baudžiamojo kodekso 93 straipsnį“, – teigiama pranešime.

Jungtinės Valstijos sprendžia, ar Ukrainos kariuomenę naudotis pažangia oro gynybos sistema „Patriot“ mokyti savo teritorijoje, ar siųsti šį kompleksą į kokią nors trečiąją šalį. 

Leidinys „Politico“ remdamasis savo šaltiniais pranešė, kad galutinis sprendimas dar nėra priimtas. 

Pranešama, kad jeigu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai iš tikrųjų būtų siunčiami į karines bazes JAV, tai būtų pirmas kartas, kai ukrainiečiai apmokomi Jungtinių Valstijų teritorijoje. 

Nuo vasario 24 dienos, kai Maskva pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainos teritoriją, ukrainiečių kariai apmokomi Rytų Europoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. 

Pasak vieno šaltinio, ukrainiečių mokymus būtų prasminga rengti Fort Sile Oklahomos valstijoje, kur yra instruktorių ir sudėtingos karinės įrangos. 

Mokymus taip pat būtų galima rengti Europoje, tačiau tai būtų sudėtingiau logistiniu atžvilgiu. 

Jungtinės Valstijos trečiadienį, Vašingtone lankantis Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, paskelbė perduosiančios Kyjivui pažangios oro gynybos sistemos „Patriot“ bateriją, padėsiančią ukrainiečiams atremti negailestingus Maskvos oro smūgius.

Rusijos privačių samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinių Amerikos Valstijų teiginiai, jog jo grupė iš Šiaurės Korėjos perėmė ginklus, yra „ne kas kita kaip gandai ir spekuliacijos“.

„Visi žino, kad Šiaurės Korėja jau seniai netiekia ginklų Rusijos Federacijai, – sakoma „Telegram“ kanale paskelbtame J.Prigožino pareiškime. – Ir jokių kitų tokių bandymų net nebuvo. Todėl šie ginklų tiekimai iš KLDR yra ne kas kita, kaip gandai ir spekuliacijos“.

„Mūsų vardu noriu pabrėžti, kad – ir šiandien jau atsakiau į šį klausimą – mes perkame gana daug amerikietiškų ginklų. Ir būtent todėl mano advokatai greičiausiai aktyviai dalyvaus procese, kurio tikslas - panaikinti JAV sankcijas dėl ginklų tiekimo „Wagner PMC“, – teigė jis. 

„Manome, kad šie apribojimai yra visiškai nesąžiningi dėl to, kad „Wagner PMC“, pirkdama JAV ginklus, niekada nepažeidė tarptautinių prekybos taisyklių“, – sakė J.Prigožinas. 

„Reuters“/„Scanpix“/Privačios karinės kompanijos „Wagner“ biuras Sankt Peterburge

„Deja, ponas Kirby daro daugybę pareiškimų, pagrįstų spėlionėmis“, – taip J.Prigožinas atsakė į JAV Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatoriaus Johno Kirby pastabas.

Anksčiau ketvirtadienį J.Kirby sakė, jog „mums gana akivaizdu, jog “Wagner„ tampa galios centru, konkuruojančiu su Rusijos kariuomene ir kitomis Rusijos ministerijomis“, ir kad jis verbuoja nuteistuosius, įskaitant kai kuriuos, turinčius rimtų sveikatos sutrikimų.

Skaityti daugiau apie ginklų karui įsigijimą iš Šiaurės Korėjos 

Nuo plataus masto invazijos Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo 100 950 priešo karių. Per pastarąją dieną Rusijos kariuomenė neteko 550 savo karių.

Ukrainos kariuomenės generalinio štabo spaudos centras oficialiame „Facebook“ puslapyje pasidalijo atnaujintais duomenimis apie Rusijos nuostolius Ukrainoje. Statistika tradiciškai skirstoma į bendrąją ir kasdieninę.

Nuo invazijos pradžios Rusija neteko: apie 100 950 (+550) karių,  3005 (+2) tankų, 5 986 (+5) šarvuotų kovos mašinų, 283 (+1) lėktuvų,  267 (+0) sraigtasparnių. 

Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąją parą atrėmė okupantų išpuolius prie 19 gyvenviečių keturiuose regionuose.

„Per pastarąją parą priešas surengė 6 raketų ir 6 oro smūgius, ypač Charkivo ir Dniepropetrovsko regionuose. Priešas taip pat surengė daugiau kaip 70 atakų iš kelių raketų paleidimo įrenginių“, – nurodo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

JAV svarsto, ar mokyti Ukrainos kariuomenę naudotis priešraketinės gynybos sistemomis „Patriot“ savo teritorijoje, ar siųsti šią sistemą į „trečiąsias šalis“.

„Politico“ cituoja savo šaltinius, kurie teigė, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas. Tačiau jei ukrainiečių kariai iš tiesų bus siunčiami į karines bazes Amerikoje, tai bus pirmas kartas, kai jie bus mokomi JAV teritorijoje.

Nuo karo pradžios Ukrainos kariškiai buvo mokomi Rytų Europoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Patriot oro gynybos sistema

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio komanda planuoja pristatyti taikos planą, rašo leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis Europos ir Ukrainos diplomatais

Europos ir Ukrainos diplomatų teigimu, V.Zelenskio komanda savo idėjas ji ketina pristatyti vasario 24 d. – per pirmąsias Rusijos invazijos metines arba maždaug per jas.

Tuo pat metu, rašo laikraštis, JAV, Ukrainos ir NATO pareigūnai sako, kad Ukrainos pozicija galimose derybose, kuriose ji tikriausiai reikalaus iš Maskvos didelių nuolaidų, priklausys nuo padėties mūšio lauke, todėl Kyjivas nori pasirengti galimoms taikos deryboms laimėdamas karines pergales.

Volodymyras Zelenskis su JAV prezidentu Joe Bidenu aptarė Ukrainos taikos formulę. 

Automobilio sprogimas Rusijos kontroliuojamame Lubimivkos kaime pietų Ukrainoje ketvirtadienį nusinešė pareigūno gyvybę, pranešė Maskvos įvesta valdžia. 

„Šiandien Andrejus Nikolajevičius Štepa, nuoširdus savo gimtojo krašto patriotas, tragiškai žuvo per automobilio sprogimą“, – „Telegram“ platformoje pranešė valdžia ir dėl mirties apkaltino „Ukrainos teroristus“.

Lubimivka yra rytiniame Dniepro upės krante, kurį Maskvos kariai užėmė po to, kai praėjusį mėnesį pasitraukė iš Chersono miesto. Taip upė tapo nauja fronto linija.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Andrijus Štepa

Tai naujausias iš virtinės tikslinių išpuolių prieš su Rusija susijusius pareigūnus okupuotose teritorijose.

Be kita ko, per vieną iš sprogimų žuvo Rusijos įvestos administracijos Berdianske vadovo pavaduotojas Olegas Boiko ir jo žmona Liudmila, vadovavusi rinkimų komisijai, besirengusiai vadinamajam aneksijos referendumui.

Per kitą išpuolį žuvo Luhansko separatistų administracijos vyriausiasis prokuroras ir jo pavaduotojas.

Rugsėjį Maskva pareiškė aneksavusi keturis Ukrainos regionus – Chersono, Donecko, Luhansko ir Zaporižios, – nors niekada jų visiškai nekontroliavo.

Seimas penktadienį planuoja balsuoti dėl Pilietybės įstatymo pataisos priėmimo, kad agresorių palaikantis asmuo netektų išimties tvarka gautos Lietuvos pilietybės.

Projekte numatyta, kad pilietybė gali būti atimama, jeigu asmuo, kuris Lietuvos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas ir kitos valstybės pilietis, savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos ar jos sąjungininkų saugumo interesams, taip žemindamas šalies vardą.

Šio projekto iniciatorė konservatorė Dalia Asanavičiūtė anksčiau yra sakiusi, kad jis parengtas atsižvelgiant į esamą Rusijos karo Ukrainoje situaciją ir grėsmę Lietuvai bei visam regionui. Jos teigimu, Lietuvos piliečiai turi pareigų savo valstybei, o viena iš svarbiausių – Lietuvos valstybės saugumo interesai bei jų užtikrinimas.

Seimo narė pripažino, kad įstatymo pataisa parengta reaguojant į vasarą kilusį rezonansą dėl ledo šokėjų Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago elgesio. Jie rugpjūtį Sočyje, Rusijoje, dalyvavo šou programoje, kurią surengė Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmona Tatjana Navka.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas

Siūloma nuostata galiotų tik išimties tvarka Lietuvos pilietybę gavusiems asmenims, tokių šiuo metu per 800. Šie asmenys dažniausiai yra ir kitos valstybės piliečiai, todėl atėmus Lietuvos pilietybę jie neliktų be pilietybės.

Po M.Drobiazko ir P.Vanago pasirodymo Sočyje prezidentas Gitanas Nausėda iš jų atėmė Lietuvos valstybės apdovanojimus, anksčiau suteiktus už nuopelnus valstybei.

Rusijoje gimusi ir gyvenanti M.Drobiazko yra ir Lietuvos pilietė, pilietybė jai suteikta išimties tvarka už nuopelnus sporto srityje.

Buvęs „Roscosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas, kuris buvo sužeistas Donecke per raketų ataką, bus vežamas gydyti į Maskvą.

Apie tai skelbia Rusijos propagandinė agentūra „RIA Novosti“.

Gruodžio 21 d. po apšaudymo okupuotame Donecke buvo sužeisti D.Rogozinas ir vadinamasis „DLR vyriausybės vadovas“ Vitalijus Chocenka. Sunkią kontūziją patyrė ir D.Rogozino žmona. Pranešama, kad mažiausiai du žmonės žuvo.

„Scanpix“/ITAR-TASS ir „Twitter“ nuotr./Dmitrijus Rogozinas

JAV įsikūrusio Karo studijų instituto analitikai naujausiose karo apžvalgoje teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stengiasi atleisti save nuo atsakomybės dėl užsitęsusio karo Ukrainoje.

„V.Putinas kelis kartus pareiškė, kad Rusija siekia kuo greičiau užbaigti karą, kartu pažymėdamas, kad Rusija nedidins „specialiosios karinės operacijos“ tempų, nes tai lemtų „nepateisinamus nuostolius“. Abu pareiškimai yra dalis konsoliduotų Kremliaus pastangų pateisinti brangiai kainuojantį V.Putino karą Rusijos vidaus auditorijai, kuri vis dažniau aukojasi, kad įgyvendintų nerealius Kremliaus tikslus. Rusijos kariuomenė Ukrainoje nepasiekė jokių reikšmingų pergalių nuo Lysyčansko kritimo liepos 3 d. Pastarosiomis dienomis V.Putinas ir Rusijos gynybos ministerijos pareigūnai daug kartų pasirodė ir pateikė miglotus karinių nesėkmių pateisinimus, taip greičiausiai siekdami sumenkinti užsitęsusio karo padarinius“, – ataskaitoje teigia analitikai.

Kiti esminiai ataskaitos akcentai:

• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau atsisako traktuoti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį kaip lygiavertį ir suverenų partnerį, taip dar kartą parodydamas, kad jis nėra suinteresuotas rimtomis derybomis su Ukraina
• Tokia V.Putino retorika yra dalis Rusijos vykdomos informacinės operacijos, kuria neigiamas Ukrainos, kaip suverenios valstybės, teisėtumas
• V.Putinas sustiprino vykdomą Rusijos informacinę operaciją, kuria siekiama sumažinti Vakarų saugumo pagalbą Ukrainai.
• V.Putinas ir toliau nekaltina savęs dėl užsitęsusio karo Ukrainoje
• Rusijos generalinio štabo viršininkas, armijos generolas Valerijus Gerasimovas, bandė atgaivinti paneigtą Rusijos pasakojimą, kad Kremlius įsiveržė į Ukrainą, siekdamas užkirsti kelią išgalvotam planuojamam Ukrainos puolimui Rusijos okupuotame Donbase ir Kryme
• „Wagner“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas toliau siekia iškelti savo karių grupės svarbą, kad įsitvirtintų kaip pagrindinė Rusijos ultranacionalistinės prokarinės bendruomenės figūra
• Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi surengė derybas su Rusijos pareigūnais dėl saugumo zonos aplink Zaporižios atominę elektrinę sukūrimo
• Rusijos pajėgos toliau vykdė ribotas kontratakas palei Kreminnos-Svatovės liniją, o Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas Kreminnos regione
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas Bachmuto ir Avdijivkos rajonuose
• Rusijos pajėgos didina saugumo priemones Chersono srityje ir Kryme, baiminasi Ukrainos kontrpuolimo operacijų
• Ukrainos partizanai ir toliau taikėsi į Rusijos okupacinės valdžios institucijas