Perkate rūbus „Made in China“? Tikėtina, kad juos pasiuvo priverstinio darbo stovyklose plušantys uigūrai

Pasaulyje pastaraisiais mėnesiais smarkiai išaugo pasipiktinimas Kinijos vyriausybės veiksmais šalies musulmonų mažumos – uigūrų – atžvilgiu.

Atsiranda vis naujų įrodymų, kad uigūrai Sindziange kankinami, atskiriami nuo šeimos narių, kišami į vadinamąsias perauklėjimo stovyklas. Moterys privaloma tvarka sterilizuojamos.

Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad daug didžiausių drabužių prekių ženklų, nepaisydami visų šių pažeidimų, perka medvilnę ir siūlus, kurie pagaminami būtent uigūrų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestas prieš uigūrų išnaudojimą Malaizijoje

Priverstinai dirba milijonai

Manoma, kad priverstinio darbo stovyklose, gamyklose ir ūkiuose Sindziange darbuojasi net 1,8 mln. uigurų ir kitų Kinijos musulmonų.

Aktyvistų teigimu, Pekinas vykdo didžiausias represijas prieš etninę ir religinę mažumą nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų.

Bendrame pareiškime žmogaus teisių gynėjai tvirtina, kad drabužių kompanijos labai aktyviai veikia Sindziange – esą jie „beveik visiškai tikri“, kad vienas iš penkių medvilnės produktų, parduodamų pasaulyje, yra susijęs su uigūrų priespauda.

Kinija pagamina daugiausia medvilnės pasaulyje, o 84 proc. šio produkto atkeliauja iš Sindziango. Šioje provincijoje gaminama medvilnė ir siūlai labai dažnai naudojami netolimame Bangladeše, Kambodžoje, Vietname.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sindziange renkama medvilnė

Šią savaitę „The New York Times“ taip pat pranešė, kad Sindziange siuvamos veido kaukės ir kitos apsauginės priemonės. Jos parduodamos visam pasauliui.

Anot žmogaus teisių gynėjų koalicijos, su represijomis prieš uigūrų mažumą tokiu būdu susijusios tokios kompanijos kaip „Gap“, „C&A“, „Adidas“, „Muji“, „Tommy Hilfiger“ ir „Calvin Klein“.

Ch.Cranson: labai tikėtina, kad visos mados kompanijos yra susijusios su tuo, kaip dabar elgiamasi su uigūrais.

„Beveik visa pasaulinė drabužių pramonė yra susitepusi ir prisideda prie uigūrų išnaudojimo“, – skelbiama pranešime, kuriame priduriama, kad dar labai nemažai drabužių kompanijų yra sudariusios sutartis su Kinijos bendrovėmis dėl strateginės partnerystės.

Esą Vakarų verslininkai netgi pasipelno iš tokio bendradarbiavimo, nes pagal susitarimus uigūrai neretai perkeliami į gamyklas kitur Kinijoje.

„Labai tikėtina, kad visos mados kompanijos yra susijusios su tuo, kaip dabar elgiamasi su uigūrais“, – teigė „Anti-Slavery International“ atstovė Chloe Cranson.

Nežinojimas arba cinizmas

Aktyvistai ragina drabužių kompanijas per metus atsikratyti visų produktų, siejamų su priverstiniu darbu Sindziange.

„Tokios pasaulinės kompanijos turi savęs paklausti, ar viskas gerai, kai jos prisideda prie genocidinių veiksmų prieš uigūrus. Šios bendrovės kažkokiu būdu iki šiol sugebėjo išvengti dėmesio – tai turi liautis“, – tvirtino Pasaulinio uigūrų kongreso atstovas Omeras Kanatas.

Darbuotojų teisių konsorciumo teigimu, kompanijos iš tiesų nė negali įrodyti, kad joms iš Sindziango produktus tiekiančiose gamyklose neišnaudojami uigūrai.

„Scanpix“/AP nuotr./Įėjimas į priverstinio darbo bazę Hotano mieste Sindziange

„Tokie darbininkai uigūrai žino, kad bus žiauriai baudžiami, jei prabils. Todėl jokios darbo inspekcijos nepadėtų – iš esmės galima garantuoti, kad Sindziange visur naudojamas priverstinis darbas.

Bet kokia drabužių bendrovė, teigianti, kad tikrai žino, jog nėra susijusi su darbininkų išnaudojimu, arba nesuvokia tikrosios padėties, arba elgiasi labai ciniškai“, – teigė šio konsorciumo direktorius Scottas Nova.

Balandį grupė teisininkų pateikė įrodymų, kad parduotuvėse „Muji“, „Uniqlo“, „H&M“ ir „Ikea“ Jungtinėje Karalystėje parduodami produktai, kuriuose yra medvilnės ir siūlų iš Sindziango.

„H&M“ ir „Ikea“ netrukus paskelbė, kad nebepirks medvilnės iš šio Kinijos regiono. „Muji“ medvilnę iš Sindziango vis dar naudoja ir neigia, kad ji susijusi su priverstiniu darbu bei uigūrų išnaudojimu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„H&M“ parduotuvė

Pekino politiką uigūrų atžvilgiu vis labiau kritikuoja tarptautinė bendruomenė. Liepą JAV paskelbė sankcijas Kinijos pareigūnams, taip protestuodamos prieš uigūrų ir kitų mažumų išnaudojimą.

Praėjusią savaitę Kinijos diplomatai vėl turėjo neigti, kad Sindziange pažeidžiamos žmogaus teisės, kai internete pasirodė įrašai, kuriuose matomi surakinti uigūrai, būriu vedami į traukinius.