Norvegijoje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Iran Human Rights“ (IHR) ir nevyriausybinės organizacijos iš Prancūzijos „Together Against the Death Penalty“ (ECPM) ataskaitoje teigiama, kad mažiausiai 582 mirties bausmės įvykdymo atvejų skaičius Irane buvo didžiausias nuo 2015-ųjų ir gerokai viršijo 2021-aisiais fiksuotą skaičių – 333 atvejus.
Praėjusių metų rugsėjį visoje šalyje kilo protestų banga, kurią išprovokavo 22 metų etninės kurdės Mahsos Amini mirtis, kai ji buvo suimta už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtas šalies moterų aprangos taisykles.
Atsakydama į tai, valdžia ėmėsi griežtų priemonių ir su protestais susijusiose bylose nuteisė ir pakorė keturis vyrus. Šios egzekucijos sukėlė tarptautinį pasipiktinimą.
IHR direktorius Mahmoodas Amiry Moghaddamas teigė, kad nors dėl tarptautinės reakcijos egzekucijų, susijusių su protestais, vykdymas buvo sutramdytas, Teheranas, siekdamas įbauginti gyventojus, ir toliau baudė mirtimi dėl kitų kaltinimų.
„Tarptautinė reakcija į mirties nuosprendžius protestuotojams apsunkino Islamo Respublikos sąlygas vykdyti mirties bausmes“, – sakė jis.
„Siekdama tai kompensuoti ir skleisti tarp žmonių baimę, valdžia suintensyvino egzekucijas už nepolitinius kaltinimus. Tai mažą kainą turinčios Islamo Respublikos egzekucijų mašinos aukos“, – pridūrė jis.
Ataskaitoje teigiama, kad po to, kai dėl su protestais susijusių kaltinimų buvo pakarti keturi vyrai, dar šimtui demonstrantų vis dar gresia mirties bausmė, nes jie ja nuteisti arba jiems pateikti kaltinimai, už kuriuos numatyta mirties bausmė.
Smarkus šuolis
Ataskaitoje išreiškiamas susirūpinimas dėl to, kad prasidėjus protestams smarkiai padaugėjo su kaltinimais dėl narkotikų susijusių egzekucijų.
Su narkotikais susijusių egzekucijų skaičiaus sumažėjimas, kurį lėmė 2017-ųjų kovos su narkotikais įstatymo pakeitimai, stipriai prisidėjo prie to, kad iki 2021-ųjų Irane buvo sumažėjęs bendras įvykdytų mirties bausmių skaičius.
Daugiau nei pusė po protestų pradžios įvykdytų egzekucijų ir 44 proc. iš 2022-aisiais užregistruotų 582 mirties bausmių buvo įvykdytos dėl kaltinimų, susijusių su narkotikais.
Tai daugiau nei dvigubai daugiau nei 2021-aisiais ir dešimt kartų daugiau nei 2020-aisiais, teigiama pranešime.
Teisių gynimo grupės apgailestavo, kad Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (UNODC) ir jo valstybės rėmėjos nepakankamai reagavo į šį smarkų šuolį.
„UNODC ir šalių donorių reakcijos į šių (2017-ųjų) reformų panaikinimą stoka siunčia neteisingą signalą Irano valdžios institucijoms“, – sakė ECPM direktorius Raphaelis Chenuilas-Hazanas.
Ataskaitoje nurodoma, kad 30 proc. visų šalyje įvykdytų egzekucijų susijusios su daugiausia musulmonų sunitų beludžių mažumos nariais, nors jie sudaro tik 2–6 proc. visų Irano gyventojų.
Joje teigiama, kad šalies kurdams ir arabams taip pat buvo įvykdyta neproporcingai daug mirties bausmių, ypač už nusikaltimus, susijusius su narkotikais.
„Mirties bausmė yra dalis sistemingos diskriminacijos ir didelių represijų, kurias patiria Irano etninės mažumos“, – sakoma pranešime.
Daugiausia egzekucijų – 288 arba 49 proc. visų egzekucijų – buvo įvykdyta dėl kaltinimų žmogžudyste. Tai didžiausias skaičius per daugiau nei 15 metų.
Dokumente sakoma, kad du žmonės, įskaitant protestuotoją Majidrezą Rahnavardą, buvo pakarti viešai. Tarp nuteistųjų buvo mažiausiai trys nepilnamečiai nusikaltėliai, pakarta mažiausiai 16 moterų.