Persijos įlankos šalys pernai susitaikė su Izraeliu, bet įsisiūbavęs konfliktas kelia grėsmę santykių atšilimui

Provokacijos prie Al Aksos mečetės komplekso Jeruzalėje gali vėl komplikuoti pernai atšilusius Izraelio santykius su Persijos įlankos arabų šalimis. Nors pastarąsias siutina ir grupuotės „Hamas“ veiksmai, žydų naujakurių ir juos remiančių ekstremistų elgesys gali užgesinti praėjusiais metais įsiplieskusią viltį dėl didesnio regioninio stabilumo, rašo „Financial Times“.
Izraelio policijos ir palestiniečių susirėmimai
Izraelio policijos ir palestiniečių susirėmimai / „Scanpix“/AP nuotr.

Jeruzalė, judaizmui, krikščionybei ir islamui šventas miestas, gali vėl užsidegti. Nepriklausomų stebėtojų teigimu, žydai naujakuriai ir jų korta žaidžiantys radikalūs Izraelio politikai visą musulmonams šventą Ramadano mėnesį kurstė įtampą.

Radikalios žydų naujakurių grupės žygiavo arabiškos Rytų Jeruzalės gatvėmis, palestiniečiai piktinosi ir suplanuotu jų šeimų iškeldinimu iš namų, kuriuos ketinama užleisti būtent naujakuriams. Žydai meldėsi Al Aksos komplekse, nors tai pagal susitarimą daryti leidžiama tik musulmonams.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Palestiniečiai susiduria su Izraelio pareigūnais prie Al Aksos mečetės
AFP/„Scanpix“ nuotr./Palestiniečiai susiduria su Izraelio pareigūnais prie Al Aksos mečetės

Anot „Financial Times“, Izraelis, toleruodamas tokias provokacijas, pats rizikuoja savo saugumu.

Kraštutinių dešiniųjų veiksmai tapo kone tobulu pretekstu „Hamas“, Gazos Ruožą kontroliuojančiai grupuotei, paleisti šimtus, jei ne tūkstančius, raketų į Izraelį.

Šios šalies aviacija atsakė bombardavimais, tad dabar jau visiškai atvirai kalbama, kad gali pasikartoti dideli kariniai konfliktai tarp Izraelio ir „Hamas“ – tokie jau vyko 2009, 2012 ir 2014 metais.

VIDEO: Siaubą keliantys vaizdai – raketų salvės iš Gazos Ruožo lekia į Tel Avivą

Tiksinti bomba

Musulmonams Al Aksos mečetė yra vienas švenčiausių statinių. Arabų kalbos žodis „aqsa“ verčiamas kaip „tolimiausia“. Šiuo atveju tai yra nuoroda į Korano pasakojimą apie pranašą Mahometą, kuris per naktį iš Mekos atkeliavo į šią mečetę melstis ir tada pakilo į dangų.

Visame komplekse, kuris užima 14 hektarų ir yra vadinamas Haram aš Šarifu, yra ir Vakarinė (Raudų) siena, kuri jau šventa žydams, nes kadaise priklausė Antrajai šventyklai. Ją pradėjo statyti Erodas I Didysis, o 70 metais per Jeruzalės apgultį sugriovė romėnai.

Izraelis Rytų Jeruzalę nuo Jordanijos atplėšė per šešių dienų karą 1967-aisiais. Miesto arabiški kvartalai buvo aneksuoti ir pamažu kolonizuoti.

Tiesa, nuo to laiko Izraelio vyriausybės viena po kitos stengėsi būtent tame Al Aksos komplekse skrupulingai išlaikyti religinę pusiausvyrą – kitaip tariant, su šia vieta elgėsi kaip su tiksinčia bomba.

„Scanpix“/AP nuotr./Izraelio policijos ir palestiniečių maldininkų susirėmimai
„Scanpix“/AP nuotr./Izraelio policijos ir palestiniečių maldininkų susirėmimai

Pagal tradiciją ir susitarimą musulmonų bei krikščionių šventąsias vietas Jeruzalėje sergi Jordanijos karališkoji šeima iš Hašemitų dinastijos.

Kilus menkiausioms įtampoms Amanas oficialiai skundžiasi – taip jau nutiko balandį, kai jordaniečiai status quo pažeidimu pavadino per didelį žydų lankytojų skaičių mečetės komplekse.

Politinis vakuumas

Kišti nagus prie tokių emocingų ir senų religinių tradicijų ne kur kitur, o Jeruzalėje, kur trinties netrūksta jau šimtus metų, visada rizikinga. Bet būtent tai ir vyksta, pastebi „Financial Times“ apžvalgininkas Davidas Gardneris.

Pirmadienį Izraelio riaušių policija įsiveržė į Al Aksos kompleksą ir akmenis mėčiusius protestuotojus užpuolė guminėmis kulkomis, ašarinėmis dujomis bei kurtinančiomis granatomis. Apie 600 palestiniečių, tarp jų ir žmonės, meldęsi pačioje mečetėje, buvo sužeisti.

„Scanpix“/AP nuotr./Palestiniečių ir Izraelio saugumo pajėgų susirėmimai
„Scanpix“/AP nuotr./Palestiniečių ir Izraelio saugumo pajėgų susirėmimai

Įtampa kilo ir iki tol – netrūko aistrų prieš lauktą Izraelio Aukščiausiojo Teismo sprendimą dėl palestiniečių šeimų iškeldinimo iš Šeich Džaraho kvartalo Rytų Jeruzalėje.

Didžioji pasaulio dalis nepripažįsta Izraelio įvykdytos Rytų Jeruzalės aneksijos, bet Izraelio naujakuriai jau keturi dešimtmečius bando „išvalyti“ Jeruzalės senojo miesto apylinkes nuo palestiniečių šeimų, nors ten gyvena kelios jų kartos.

Iškeldinimai – tik vienas metodas. Dažnai taip pat perbraižomos kvartalų ribos, keičiama leidimų gyventi tvarka, ribojamos statybos, palestiniečių turtas tiesiog traiškomas buldozeriu.

Izraelio naujakuriai jau keturi dešimtmečius bando „išvalyti“ Jeruzalės senojo miesto apylinkes nuo palestiniečių šeimų, nors ten gyvena kelios jų kartos.

Tiesa, jei net egzistuojant tokioms sąlygoms buvo juntamas bent minimalus stabilumas, tai dabar susidaręs politinis vakuumas drebina regioną. Benjaminas Netanyahu nesugeba suformuoti vyriausybės net su religinių ekstremistų ir nacionalistų parama.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Benjaminas Netanyahu
AFP/„Scanpix“ nuotr./Benjaminas Netanyahu

Ne ką geriau sekasi ir vis mažiau reikšmės turinčios palestiniečių savivaldos prezidentui Mahmoudui Abbasui – jis ką tik vėl atidėjo rinkimus, kurie būtų buvę pirmieji po 2006 metų balsavimo. Tada nugalėjo „Hamas“.

Kenkia savo paties reputacijai?

„Laikas išvaduoti Šventyklos kalbą ir Jeruzalę, pagaliau parodyti jiems, kas yra namo šeimininkas“, – pakilus įtampai pareiškė kraštutinių dešiniųjų partijos „Otzma Yehudit“ („Žydų galia“) lyderis, B.Netanyahu sąjungininkas Itamaras Ben-Gviras.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Itamaras Ben-Gviras (viduryje)
AFP/„Scanpix“ nuotr./Itamaras Ben-Gviras (viduryje)

Pastarojo elgesys primena buvusio Izraelio premjero Arielo Sharono, kurį žydai naujakuriai tiesiog garbino, provokaciją. A.Sharonas 2000 metais, lydimas šimtų policininkų, pražygiavo Šventyklos kalno link pro arabišką Haram aš Šarifo rajoną. Netrukus kilo antrasis palestiniečių sukilimas (intifada).

„Tai, kad riaušių policija šią savaitę įžengė į šventyklą, buvo pavojingos linijos peržengimas. Teoriškai dėl teritorijos kilęs konfliktas įgauna religinių atspalvių – regione, kuriame netrūksta fanatikų“, – pabrėžia D.Gardneris.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Susirėmimai prie Al Aksos mečetės Jeruzalėje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Susirėmimai prie Al Aksos mečetės Jeruzalėje

Jo manymu, neramumų Jeruzalėje kurstymas susilpnina Izraelio pozicijas pasaulyje. Plėsdamas okupaciją ir į palestiniečių žemes siųsdamas vis daugiau naujakurių, Izraelis užkerta kelią Palestinos valstybės įkūrimui ir verčia palestiniečius kovoti dėl lygių teisių vadinamajame Didžiajame Izraelyje.

Bene svarbiausia tai, kad rizikuojama pakenkti santykiams su kaimyninėmis arabų šalimis. Protestai kunkuliuoja Turkijoje, Jordanijoje, arabiškuose miestuose pačiame Izraelyje.

Santykiai su Jordanija, kuri 1994 metais pasirašė taikos sutartį su Izraeliu, apskritai nusiritę į dugną. O dabartiniais įvykiais nepatenkinti ir Jungtiniai Arabų Emyratai, pernykščių Abraomo susitarimų pionieriai.

Protestai kunkuliuoja Turkijoje, Jordanijoje, arabiškuose miestuose pačiame Izraelyje. Santykiai su Jordanija, kuri 1994 metais pasirašė taikos sutartį su Izraeliu, apskritai nusiritę į dugną.

„O ir JAV valstybės departamentas pastarosiomis dienomis buvo gana kritiškas Izraelio atžvilgiu. Negali tikėtis, kad Jungtiniai Arabų Emyratai bus labiau proizraelietiški nei JAV“, – pažymėjo su „The Jerusalem Post“ bendravęs vienas buvusios Donaldo Trumpo administracijos Vašingtone pareigūnas.

Kita vertus, pastebima, kad bent jau JAE pareigūnai nebuvo patenkinti ir smurto protrūkiu Al Aksos mečetės komplekse, dėl kurio kaltino Izraelį, ir raketų atakomis, už kurias, aišku, atsakingi liniją peržengę „Hamas“ smogikai Gazos Ruože.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų