Siūlomi branduolinės ginkluotės programos pakeitimai, išdėstyti Pentagono teikiamos „Branduolinės politikos peržiūros“ (Nuclear Posture Review) projekte, žymi reikšmingą atotrūkį nuo Amerikos branduolinio arsenalo ateities vizijos, kurią buvo paskelbęs ankstesnis prezidentas Barackas Obama. 2009 metais Prahoje pasakytoje savo garsiojoje kalboje tuometis JAV lyderis ragino eliminuoti branduolinius ginklus.
Pentagonas argumentuoja, kad mūsų dienomis saugumo aplinka daug sudėtingesnė negu 2010 metais, kai buvo paskelbta vėliausia JAV branduolinės politikos apžvalga. Naujajame dokumente sakoma, kad Jungtinėms Valstijoms reikia savo branduolinę politiką derinti prie šiuo metu šalies patiriamų grėsmių, tarp jų susijusių su Šiaurės Korėja, Rusija ir Kinija, „realistinių vertinimų“.
Nuo 2010 metų „pasaulinių grėsmių sąlygos smarkiai pablogėjo“, gynybos sekretorius Jamesas Mattisas rašo ataskaitos įžangoje. Šio dokumento projekto nutekintą versiją paskelbė internetinis leidinys „Huffington Post“.
„Dabar Jungtinės Valstijos susiduria su įvairesne ir labiau pažengusia branduolinių grėsmių aplinka nei kada nors anksčiau“, – perspėja Pentagono vadovas.
Pagal naują strategiją raginama tęsti branduolinės ginkluotės modernizacijos programą, inicijuotą B.Obamos. Tačiau dokumente esama svarbių pakeitimų, tokių kaip raginimas ypatingą dėmesį skirti mažos galios branduolinių ginklų kūrimui.
Vadinamieji taktiniai užtaisai vis tiek yra itin galingi – jų griaunamoji galia apytikriai yra tokia pati, kaip ir atominių bombų, numestų ant Hirošimos ir Nagasakio miestų Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.
Politikos formuotojai susirūpinę, kad įprasti didelės galios – strateginiai – branduoliniai užtaisai iš esmės yra per dideli, kad juos būtų galima panaudoti, nes toks žingsnis veikiausiai sulauktų didelio masto priešininko atsako ir sunaikintų didelę dalį žmonijos.
Pentagonas argumentuoja, kad turint daugiau mažesnių branduolinių ginklų būtų eliminuotas priešininkų „klaidingas įsitikinimas“, kad Jungtinės Valstijos į jokią provokaciją neatsakys branduoliniu smūgiu.
„Dabar išplėsti lanksčias JAV branduolines galimybes – įtraukiant mažos galios priemones – yra svarbu, kad būtų išsaugotas regioninės agresijos įtikinamas atgrasymas“, – sakoma dokumente.
Ataskaita: „Dabar išplėsti lanksčias JAV branduolines galimybes – įtraukiant mažos galios priemones – yra svarbu, kad būtų išsaugotas regioninės agresijos įtikinamas atgrasymas.“
Apžvalgoje nurodoma, kad Gynybos departamentas ir Nacionalinė branduolinio saugumo administracija rūpinsis, kad būtų sukurta taktinių branduolinių balistinių raketų, kurias galėtų nešti povandeniniai laivai.
Šie pajėgumai užtikrintų „greito atsako, pajėgaus prasiskverbti per priešininko gynybos priemones, galimybę“, sakoma projekte.
Stimsono centro, nepriklausomo branduolinio neplatinimo idėjų kalvės, vienas iš įkūrėjų Barry Blechmanas perspėjo, kad šis dokumentas žymi didelį žingsnį atgal, vertinant pagal ankstesnės administracijos iškeltus uždavinius – sumažinti branduolinio karo pavojų ir neleisti, kad kitos šalys įgytų branduolinių ginklų.
„Branduoliniai ideologai tvirtina, kad JAV turi prilygti priešininkų arsenalui – ginklas į ginklą, galingumas į galingumą – siekiant atgrasyti branduolinių (ginklų) panaudojimą“, – sakoma naujienų agentūros AFP gautame B.Blechmano pranešime.
„Šis požiūris neturi jokio empirinio pagrindo, bet jo plačiai laikosi civiliai, skiriami į postus“ prezidento Donaldo Trumpo administracijoje, pridūrė ekspertas.
„Branduoliniai karo veiksmai“
2016 metų gruodį tuometis išrinktasis prezidentas D.Trumpas ragino Jungtines Valstijas „smarkiai sustiprinti ir išplėsti“ savo branduolinius pajėgumus. Praėjus kelioms dienoms nuo prisaikdinimo jis pareikalavo parengti naują JAV branduolinę politiką.
„Branduolinės politikos peržiūros“ projekte skelbiama, kad pastangos sukurti naujų mažos galios branduolinių ginklų nėra užmojis užsitikrinti „branduolinių karo veiksmų“ galimybę – tai yra, kad JAV kariuomenei būtų atverta galimybė naudoti šiuos ginklus kovos veiksmų teatruose.
Pentagonas atsisakė komentuoti nutekintą dokumentą ir sakė, kad jis tebėra „dar neapspręstas“ ir nepatvirtintas D.Trumpo. Planuojama, kad galutinė versija bus paskelbta vasario 2-ąją.
Dokumente taip pat sakoma, kad Rusija modernizuoja savo branduolinę „triadą“ – iš oro, jūros ir sausumos paleidžiamas raketas. Tarp naujų pajėgumų minimas „hipergarsinis sklendžiantis aparatas“ ir nauja tarpžemyninė autonominė jūrinė torpeda, galinti nešti branduolinį užtaisą.
B.Blechmanas: „Daugelyje kitų šalių tai paakins žmones, argumentuojančius, kad branduoliniai ginklai yra būtini saugumui užtikrinti.“
Laikraštis „The New York Times“ trečiadienį pranešė, kad naujajame JAV dokumente taip pat išdėstyta pakeista pozicija, kokiais atvejais Amerika galėtų atsakyti branduoliniu smūgiu – pavyzdžiui, jeigu būtų surengta didelio masto kibernetinė ataka.
Vis dėlto dokumente teigiama, kad Jungtinės Valstijos tik „kraštutinėmis aplinkybėmis“ svarstytų galimybę panaudoti branduolinius ginklus.
Tarp tokių atvejų minimos „atakos prieš JAV, sąjungininkų arba partnerių civilius gyventojus arba infrastruktūrą, jų vadovybę ir valdymą arba perspėjimo ir atakų vertinimo pajėgumus“.
Pasak B.Blechmano, naujoji strategija prieštarauja 1968 metų tarptautinės branduolinių ginklų neplatinimo sutarties dvasiai.
„Daugelyje kitų šalių tai paakins žmones, argumentuojančius, kad branduoliniai ginklai yra būtini saugumui užtikrinti“, – pabrėžė jis.
Branduolinės politikos dokumente teigiama, kad Jungtinių Valstijų įsipareigojimas neplatinimo sutarčiai „išlieka stiprus“.
Vis dėlto „esant dabartinei aplinkai artimiausiu metu siekti tolesnės pažangos branduolinių ginklų mažinimo klausimu tampa nepaprastai keblu“, sakoma dokumente.
