Savo sprendimu, kuris išprovokavo tūkstančių islamistų šalininkų džiūgavimą Kairo centrinėje Tahriro aikštėje, M.Mursi faktiškai pašalino iš posto feldmaršalą Husseiną Tantawi, kuris vadovavo Egiptui ilgiau nei metus po revoliucijos, nuvertusios ankstesnį prezidentą Hosni Mubaraką.
Prezidentas taip pat atšaukė svarbų konstitucinį dokumentą, kuris buvo suteikęs kariškiams įstatymų leidžiamąją galią ir kai kurių kitų įgaliojimų, nurodė H.Mursi atstovas Yasseras Ali.
Ši netikėta žinia žymėjo naują posūkį įtemptuose santykiuose tarp M.Mursi ir armijos.
Ši netikėta žinia žymėjo naują posūkį įtemptuose santykiuose tarp M.Mursi ir armijos, kuris iš naujo nustatys galios pusiausvyrą tarp pirmojo šalies istorijoje civilio prezidento ir kariuomenės, mėginusios apriboti jo mandatą.
Po šio pranešimo sakydamas kalbą Al Azharo mečetėje Kaire prezidentas stengėsi atremti kaltinimus, esą jis nori marginalizuoti armiją.
„Aš tik noriu jiems visa, kas geriausiai. Noriu, kad jie pašvęstų save misijai – tautos apsaugai, – pabrėžė M.Mursi. – Savo sprendimais niekada neketinau nieko marginalizuoti arba būti neteisingas – veikiau norėjau veikti taip, kad mes žengtume į geresnę ateitį, su nauja karta, ilgai lauktu nauju krauju.“
„Nenorėjau pastatyti institucijų į nemalonią padėtį“, – pridūrė jis, sakydamas, kad veikia „galvodamas apie šalies interesus“.
Tūkstančiai islamistų šalininkų džiūgavo dėl šio pranešimo, susirinkę sekmadienio vakarą Kairo aikštėje, tapusioje H.Mubaraką nuvertusių protestų lopšiu.
„Žmonės palaiko prezidento sprendimą“, – skandavo minia.
Kiti šaipėsi iš H.Tantawi atstatydinimo, oficialiai pateikto kaip išėjimas į pensiją. „Maršale, pasakyk tiesą – ar Mursi tave išmetė?“ – klausė jie.
Veteranas armijos vadą, du dešimtmečius užėmusį gynybos ministro postą H.Mubarako administracijoje ir vadovavusį šaliai po šio autoritarinio lyderio nuvertimo, kol birželio 30 dieną perdavė valdžią M.Mursi, pakeitė Abdel Fattahas al Sissi.
Ginkluotųjų pajėgų štabo vadas Sami Ananas taip buvo atstatydintas, nurodė valstybinė televizija. Šis sprendimas buvo priimtas praėjus savaitei po kruvino išpuolio prieš Egipto pasieniečius Sinajuje, iš provokavusio precedento neturinčią karinę operaciją šiame neramiame pusiasalyje.
H.Tantawi ir S.Ananui, kurie abu yra pelnę aukščiausiąjį Egipto apdovanojimą – Didžiojo Nilo apykaklę, buvo paliktos prezidento patarėjų pareigos.
M.Mursi taip pat paskelbė pakeitimus laikinojoje konstitucijoje, atimdamas iš kariškių galimybę kokiu nors būdu dalyvauti priimant viešus politikos sprendimus.
M.Mursi taip pat paskelbė pakeitimus laikinojoje konstitucijoje, atimdamas iš kariškių galimybę kokiu nors būdu dalyvauti priimant viešus politikos sprendimus, sprendžiant biudžeto ir įstatymų leidybos klausimus, taip pat teisę rinkti atstovų asamblėją, kuriai patikėta parengti nuolatinę Egipto konstituciją po H.Mubarako nuvertimo.
„Prezidentas nusprendė panaikinti konstitucinę deklaraciją, priimtą birželio 17 dieną“ Ginkluotųjų pajėgų Aukščiausiosios Tarybos, kuriai vadovavo H.Tantawi, nurodė M.Mursi atstovas.
„Atsižvelgiant į aplinkybes, tai tinkamas laikas imtis pokyčių karinėse institucijose“, – sakė Mouradas Ali, užimantis aukštas pareigas Musulmonų brolijos įkurtoje Laisvės ir teisingumo partijoje, kuri iškėlė M.Mursi kandidatūrą per gegužę ir birželį vykusius prezidento rinkimus.
„Jis yra stiprus prezidentas, ir jis naudojasi savo valdžia“, – pažymėjo M.Ali.
Vienas neįvardytas kariuomenės šaltinis sakė valstybinei naujienų agentūrai MENA, kad M.Mursi priėmė šiuos sprendimus „po konsultacijų su ginkluotosiomis pajėgomis“, neigdamas, kad ginkluotųjų pajėgų vadovai nepatenkinti dėl šių pokyčių.
Islamistų laikomas M.Mursi, iškilęs Musulmonų brolijoje prieš iškovodamas pergalę prezidento rinkimuose, taip pat paskyrė savo viceprezidentą.
Kaip praneša MENA, prezidento pavaduotoju tapo teisėjas Mahmudas Mekki, kuris yra tik antrasis viceprezidentas, paskirtas Egipte per pastaruosius 30 metų.
H.Mubarakas, kuris buvo nuverstas pernai vasarį, buvo paskyręs viceprezidentu savo žvalgybos vadovą Omarą Suleimaną, likus kelioms dienoms iki priverstinio atsistatydinimo. Ankstesnis šalies vadovas iki tol tris dešimtmečius priešinosi pastangoms įtikinti jį įvardyti galimą savo įpėdinį.
Sekmadienį paskelbti pokyčiai papildė virtinę svarbių sprendimų, kuriuos M.Mursi priėmė po rugpjūčio 5 dieną įvykdyto išpuolio prieš karius Sinajaus pusiasalyje.
Praeitą trečiadienį prezidentas nurodė atsistatydinti žvalgybos vadovui Murafui Muwafi, atlikdamas kariuomenės ir žvalgybos postų perskirstymą po atakos, nusinešusios 16 karių gyvybių netoli Egipto sienos su Izraeliu ir Gazos Ruožu.
M.Mursi taip pat atleido Šiaurės Sinajaus gubernatorių Abdel Wahabą Mabruką.
Egipto karo policijos vadovas Hamdi Badeenas irgi buvo pakeistas, nes nesugebėjo užtikrinti saugumo per nužudytų karių laidotuves, kurių metu protestuotojai mėgino užpulti premjerą Hishamą Qandilą.
Islamistai iškovojo triuškinamą pergalę Egipto parlamento rinkimuose, kurių trys etapai vyko nuo pernai lapkričio, o žemuosiuose parlamento rūmuose daugumą įgijo Musulmonų brolijos deputatai.
Tačiau kariškiai gegužę paleido parlamentą, kai Aukščiausiasis Konstitucinis Teismas nutarė, jog kai kurie parlamento rinkimų įstatymo straipsniai prieštarauja pagrindiniam įstatymui, tačiau šį sprendimą atmetė M.Mursi.
