Programėlėje „WhatsApp“ sukurtos grupės susirašinėjimo turinys apima laikotarpį nuo maždaug 21 valandos vietos laiku iki pat ankstyvo ryto, kai tapo aišku, kad perversmas žlugo.
Grupėje susirašinėjo aukšto rango kariniai pareigūnai, daugiausia – iš Turkijos sausumos kariuomenės. Tarp jų – du brigados generolai ir 11 pulkininkų. Tiesa, „Bellingcat“ pabrėžia, kad ši grupė buvo tik viena iš daugybės ir veikė tik Stambule bei Sakarijos provincijoje.
„Svarbu suprasti, kad tai nėra pilnas sąmokslo paveikslas“, – pažymėjo „Bellingcat“ žurnalistai.
Viskas prasidėjo liepos 15 dienos 21.15 val., kai majoras Muratas Celebioglu programėlėje „WhatsApp“ sukūrė grupę „Yurtta sulh“. Toks grupės pavadinimas primena pirmuosius du žodžius iš garsiojo sakinio, kurį kadaise ištarė pirmasis Turkijos respublikos prezidentas Mustafa Kemalis Atatiurkas.
Sakinys turkiškai skamba taip: „Yurtta sulh, cihanda sulh“ ir reiškia „taika namuose, taika pasaulyje“. Vėliau šis posakis tapo Turkijos užsienio politikos pamatu.
Vos įkūręs grupę M.Celebioglu prie jos prijungė daugiau žmonių ir jiems pranešė, kad būtent jis skelbs svarbiausius pranešimus ir kad grupės nariai čia gali dalintis aktualiausia bei naujausia informacija.
„Perduosiu duomenis į Ankarą“, – vienoje žinučių rašo M.Celebioglu, turėdamas omenyje perversmininkų būstinę Turkijos sostinėje, o mažiausiai trys iš penkių prie perversmo prisijungusių kariuomenės pulkų priklausė NATO greitojo dislokavimo korpusui.
Kaip teigia „Bellingcat“, susirašinėjimas grupėje gana chaotiškas, mat jau vykstant perversmui jos nariai turėjo pasikeisti keliais numeriais. Be to, reguliariai kilo problemų dėl transporto spūsčių.
Grupės nariai vis keitėsi raginimais paimti įkaitų ir reguliariai prašė paramos iš oro. Nuskambėjo ir pasiūlymas subombarduoti Bosforo tiltą Stambule.
Iš pradžių planas, regis, veikė, bet vėliau pamažu pereinama į desperaciją. Keliose žinutėse tas pats majoras M.Celebioglu paragino perversme dalyvaujančius karius „sutraiškyti ir sudeginti“ žmones, kurie išėjo į gatves Stambule.
Pulkininkas leitenantas Muzafferas Duzenli vienoje žinutėje skelbia: „Kartoju. Atidenkite ugnį, kad išsklaidytumėte minias.“ Jam atsako majoras Mehmetas Karabekitas, irgi veikiantis Stambule: „Šaudau į minias ir laukiu. Elkimės atsargiai. 10-15 žmonių žuvo. Nepraraskime iniciatyvos“.
Gerokai vėliau, pamažu aiškėjant, kad perversmas nepavyks, jo planuotojai „WhatsApp“ grupėje irgi pradeda keistis ne tokia konkrečia ir pesimistiškesne informacija.
Vienas pulkininkas paklausia, ar reikia gelbėtis, ir sulaukia atsakymo: „Jūsų teisė rinktis. Mes dar nenusprendėme. Bet mes jau palikome savo pozicijas. Aš uždarau grupę. Ištrinkite žinutes, jei norite.“ Iškart po to daugelis grupės narių palieka grupę „WhatsApp“.
Visą „Bellingcat“ tyrimą, paremtą pasidavusio, suimto arba nukauto perversmininko telefono turiniu, galite skaityti čia.