Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Peržiūrėtoje JAV branduolinėje doktrinoje dėstoma griežtesnė pozicija Rusijos atžvilgiu

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija daugeliu atžvilgių tęs jo pirmtako Baracko Obamos branduolinės ginkluotės politiką, bet Rusijos atžvilgiu pozicija bus agresyvesnė, sakoma penktadienį paskelbtame strateginiame dokumente.
Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas
Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Branduolinės politikos peržiūros dokumente sakoma, jog Rusiją privalu įtikinti, kad ji turėtų „nepriimtinai brangiai sumokėti“, jeigu grasintų surengti net riboto masto branduolinį puolimą Europoje.

Iš pagrindų persvarstytoje JAV branduolinėje doktrinoje nesiūloma bent kiek didinti branduolinę strateginę ginkluotę. Ši pozicija kertasi su D. Trumpo pareiškimu, paskelbtu per „Twitter“ prieš jam pradedant eiti prezidento pareigas, jog Jungtinės Valstijos „privalo smarkiai stiprinti ir plėsti savo branduolinius pajėgumus, kol ateis laikas, kai pasaulis atsitokės dėl branduolinių ginklų“.

Bet kokia Šiaurės Korėjos branduolinė ataka prieš JAV arba jų sąjungininkes nulemtų „to režimo galą“.

Savo metiniame pranešime D. Trumpas nebeužsiminė apie šių pajėgumų plėtrą, bet sakė, kad branduolinis arsenalas turi būti pakankamas, kad atgrasytų bet kokią agresiją.

Peržiūros išvadas apžvelgiančioje 74 puslapių santraukoje sakoma, kad Šiaurės Korėja kelia „aiškią ir didžiulę grėsmę“ Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms. Dokumente pabrėžiama, kad bet kokia Šiaurės Korėjos branduolinė ataka prieš JAV arba jų sąjungininkes nulemtų „to režimo galą“.

Kinija irgi įvardijama kaip potenciali branduolinė priešininkė. Dokumente sakoma, kad JAV arsenalas turi būti formuojamas tokiu būdu, kad „neleistų Pekinui padaryti klaidingos išvados“, jog jis galėtų įgyti pranašumą panaudojęs savo branduolinius ginklus Azijoje arba kad „bet koks branduolinių ginklų panaudojimas, kad ir kokio riboto masto, būtų priimtinas“.

JAV branduolinio arsenalo ir jo valdymo politika buvo atlikta vadovaujant Pentagonui, remiantis prieš metus pateiktu D. Trumpo prašymu. Savo rašte D. Trumpas nurodė, kad JAV strategija siekia užtikrinti, kad branduolinių ginklų panaudojimo tikimybė būtų kuo mažesnė. Aiškiai turėdamas omenyje katastrofinės kibernetinės atakos grėsmę, prezidentas sakė, kad Jungtinės Valstijos siekia sustiprinti gebėjimą atgrasyti dideles atakas prieš JAV ir jų sąjungininkes, įskaitant atakas, nesusijusias su branduoline ginkluote.

Eskalavimo grėsmė

Branduolinės politikos peržiūra tradiciškai atliekama naujos JAV administracijos darbo pradžioje. Tačiau naująjį dokumentą griežtai kritikavo už ginkluotės mažinimą pasisakančios organizacijos.

„Prezidentas Trumpas žengia neatsargiu keliu – keliu, sumažinsiančiu JAV saugumą tiek dabar, tiek ilguoju laikotarpiu“, – sakė organizacijos „Susirūpinusių mokslininkų sąjunga“ (Union of Concerned Scientists) ekspertė Lisbeth Gronlund (Lisbet Gronlund). Pasak jos, JAV administracija mažina atotrūkį tarp branduolinių ir įprastų karo veiksmų.

D. Trumpo administracija daro išvadą, kad Jungtinės Valstijos daugeliu atvejų turėtų vadovautis ankstesnio prezidento parengtu branduolinio arsenalo modernizacijos planu, įskaitant naujų bombonešių, povandeninių laivų ir sausumoje dislokuojamų raketų kūrimą. Dokumente taip pat pritariama, kad Amerika turi laikytis esamų ginkluotės kontrolės sutarčių, tarp jų atnaujintos Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START), numatančios, kad JAV ir Rusija gali turėti ne daugiau kaip po 1 550 strateginių branduolinių kovinių galvučių ir ne daugiau kaip 700 jų laikyti parengtas panaudoti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JAV prezidento Donaldo Trumpo pirmasis metinis pranešimas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JAV prezidento Donaldo Trumpo pirmasis metinis pranešimas

Ši sutartis, sudaryta vadovaujant B. Obamai, įsigaliojo 2011 metų vasario 5-ąją, o jos numatomi ginkluotės apribojimai turi būti išpildyti iki ateinančio pirmadienio. Jungtinės Valstijos sako, kad jų branduolinis arsenalas nustatytus limitus atitinka nuo praeitų metų rugpjūčio, ir reiškia viltį, kad Rusija savo įsipareigojimus irgi įvykdys laiku.

Vėliausi turimi duomenys, atspindintys padėtį praeitų metų rugsėjo 1 dieną, rodo, kad Rusija turi mažiau branduolinius užtaisus nešti galinčių priemonių negu leidžia sutartis, bet šiek tiek viršija nustatytą kovinių galvučių skaičiaus ribą ir jų turi 1 561.

D. Trumpo branduolinėje doktrinoje nebelieka B. Obamos deklaruoto užmojo mažinti branduolinių ginklų vaidmenį JAV gynybos politikoje.

„Maskva ne kartą deklaravo ketinanti laiku atitikti šiuos limitus, ir neturime jokios priežasties manyti, kad to nebus“, – ketvirtadienį sakė Valstybės departamento atstovė Heather Nauert.

Pentagono branduolinės peržiūros dokumente daroma išvada, kad ginklų kontrolė gali būti palanki Amerikos interesams, bet „tolesnę pažangą sunku numatyti“ dėl, Vašingtono nuomone, Rusijos vykdomos agresijos prieš Ukrainą ir galiojančių ginkluotės sutarčių pažeidimų. Prieš paviešinant šią ataskaitą JAV administracijos pareigūnai penktadienį supažindino su ja Rusijos ir Kinijos atstovus.

D. Trumpo branduolinėje doktrinoje nebelieka B. Obamos deklaruoto užmojo mažinti branduolinių ginklų vaidmenį JAV gynybos politikoje. Kaip ir ankstesnis prezidentas, D. Trumpas svarstytų galimybę panaudoti branduolinius ginklus iš „kraštutinėmis aplinkybėmis“, tačiau šįkart irgi nebuvo aiškiai suformuluota, kokia padėtis būtų laikoma atitinančia šį kriterijų. Vis dėlto D. Trumpas įžvelgia svarbesnį atgrasomąjį branduolinio arsenalo vaidmenį ir tai atspindi planas išvystyti naujus pajėgumus, turinčius stabdyti Rusijos agresiją Europoje.

JAV administracijos požiūriu, nepakankamai apgalvota Rusijos politika ir veiksmai gali vesti į nekontroliuojamą konflikto Europoje eskalavimą. Vašingtonas ypač pabrėžia Rusijos doktriną „eskaluoti, siekiant deeskaluoti“ – tai yra, kad Maskva nusiteikusi panaudoti arba grasinti panaudoti mažos galios branduolinius ginklus per riboto masto konvencinį konfliktą Europoje, tikėdamasi, kad tokia taktika įtikintų JAV ir NATO nusileisti.

„Pastarieji Rusijos pareiškimai apie šią besivystančią branduolinės ginkluotės doktriną, regis, mažina Maskvos (sprendimo) pirmajai panaudoti branduolinius ginklus slenkstį“, – sakoma JAV apžvalgoje.

Modernizacijos planai

Baltieji rūmai pareiškė, kad naujoji branduolinės ginkluotės doktrina yra pagrįsta tarptautinės saugumo padėties realiu vertinimu.

„Šios išvados grindžiamos pasaulinės saugumo padėties realistiniu vertinimu, būtinybe atgrasyti nuo labiausiai niokojančių ginklų pasaulyje panaudojimo ir mūsų šalies ilgalaikiais įsipareigojimams užtikrinti branduolinių ginklų neplatinimą“, – sakoma D. Trumpo pareiškime.

„Nepaisant Jungtinių Valstijų pastangų mažinti branduolinių ginklų vaidmenį ir kiekį, kitos branduolinės valstybės pastarąjį dešimtmetį didino savo atsargas, stiprino branduolinių ginklų vaidmenį savo saugumo strategijose, o kai kuriais atvejais – vystė naujus branduolinius pajėgumus, keliančius grėsmę kitoms valstybėms. Tuo metu JAV administracijos atidėliojo itin būtiną mūsų branduolinės ginkluotės, infrastruktūros ir nešančiųjų priemonių modernizaciją... 2018 metų branduolinė doktrina sprendžia šiuos klausimus“, – pridūrė prezidentas.

Administracija siūlo dviejų pakopų sprendinį.

Visų pirma ji ketina modifikuoti „nedidelį skaičių“ dabar turimų didelio nuotolio balistinių raketų „Trident“, kuriomis apginkluoti strateginiai povandeniniai laivai, ir pritaikyti jas nešti mažesnės galios branduolines kovines galvutes.

„Padidinti JAV branduolinio arsenalo lankstumą ir įvairovę, taip pat atsižvelgiant į mažos galios branduolinių ginklų panaudojimo galimybę, yra svarbu, kad būtų išsaugotas gebėjimas užkirsti kelią regiono masto agresijai“, – sakoma naujojoje doktrinoje.

„Tai padidins „branduolinį slenkstį“ ir skatins potencialius priešininkus suvokti, kad jie neįgis pranašumo, vykdydami riboto masto branduolinį eskalavimą, ir tokiu būdu branduolinių ginklų panaudojimo tikimybė būtų sumažinta“, – nurodoma dokumente.

Gynybos sekretoriaus padėjėjas politikos reikalams Johnas Roodas atsisakė pateikti vertinimų, kiek ši programa galėtų kainuoti, bet nurodė, kad dalis jos bus įtraukta į 2019 metų biudžetą, kuris vėliau šį mėnesį bus pateiktas svarstyti Kongresui. Pasak jo, modifikuotos raketos būtų priimtos į ginkluotę „artimiausiu metu“, bet J. Roodas atsisakė pateikti daugiau detalių.

Antra, administracija per „ilgesnį laikotarpį“ sukurtų branduolius užtaisus galinčią nešti jūrinio bazavimo sparnuotąją raketą. Tokia ginklų klasė egzistavo Šaltojo karo metais, bet 2011-aisiais B. Obamos administracija jų atsisakė.

Aukšto rango Pentagono branduolinės politikos pareigūnas Robertas Sooferis, vienas iš branduolinės doktrinos persvarstymo vadovų, sakė, kad Maskva tikriausiai priešintųsi JAV planams dislokuoti šių dviejų papildomų klasių ginklus.

„Esu tikras, kad jų reakcija nebūtų gera“, – ketvirtadienį sakė R. Sooferis.

Rusijos ambasados Vašingtone atstovas spaudai Nikolajus Lachoninas į prašymą pakomentuoti šį reikalą kol kas neatsakė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos