Priverstinai nepaskiepijo gyventojų?
Tinklalapis paranormal.lt paskelbė, jog „Pfizer“ padavė Lenkiją į teismą už tai, kad jie priverstinai nepaskiepijo pakankamai gyventojų.
Čia rašoma, esą farmacijos milžinė iškėlė bylą Lenkijai „dėl tariamo sutarties dėl vakcinos COVID-19 pažeidimo ir reikalauja sumokėti 6 mlrd. zlotų (1,37 mlrd. JAV dolerių) už tai, kad prieš gyventojų valią nebuvo priverstinai paskiepyta pakankamai jų.“
„Ginčas vyksta dėl 60 mln. vakcinų, kurių Lenkija, nepaisydama įpareigojančios sutarties, nei surinko, nei už jas sumokėjo, kai paaiškėjo, kad Lenkijos gyventojai nenori būti skiepijami“, – teigiama tekste.
Lenkija ir „Pfizer“ susitiks teisme
Ši kompanija iš tiesų pateikė ieškinį Lenkijai dėl vakcinų, tačiau priežastis, dėl kurios tai vyksta, yra kiek kita.
Farmacijos milžinė padavė Lenkijos vyriausybę į teismą dėl negautų mokėjimų už 60 mln. COVID-19 vakcinų dozių. Šis ieškinys tapo 19 mėnesių trukusios Varšuvos ir „Pfizer“ kovos dėl vakcinų pertekliaus kulminacija.
„Pfizer“ ir „BioNTech“, kurios kartu sukūrė vakciną, siekia, kad Lenkija laikytųsi savo įsipareigojimų dėl vakcinų užsakymų, pateiktų 2021 m. gegužę, kuomet buvo pasirašyta bendra sutartis dėl jų tiekimo Europos Sąjungai (ES).
Kaip nurodo „Politico“, „Pfizer“ iškėlė civilinę bylą Briuselio teisme, nes vakcinos buvo įsigytos pagal ES bendrų viešųjų pirkimų sutartis, parengtas, remiantis Belgijos teise. Pirmasis teismo posėdis turi įvykti gruodžio 6 d.
Kodėl atsisakė sumokėti?
2021 m. Europos Komisija (EK) pasirašė sutartį su „Pfizer“ dėl 1,8 mlrd. vakcinos dozių, iš kurių galiausiai buvo užsakyta 1,1 mlrd. Ši bendro pirkimo sutartis kiekiu viršijo ankstesnius Bendrijos vakcinų pirkimus. Ji kai kurias šalis įpareigojo pirkti tiek vakcinų, kiek, kaip paaiškėjo, joms net neprireikė.
2022 m. balandį tuometis Lenkijos sveikatos apsaugos ministras Adamas Niedzielskis paskelbė, kad šalis stabdo vakcinos tiekimą.
Jo teigimu, šalis pasinaudojo sutartyje numatyta force majeure išlyga, nurodydamas finansinę įtampą, kurią sukėlė pabėgėlių antplūdis dėl karo Ukrainoje ir po jo kilęs ekonomikos sutrikimas. Ministras taip pat paaiškino, kad gerėjanti pandemijos situacija reiškia, jog ir vakcinų poreikis yra mažesnis.
Greitai Lenkijos pavyzdžiu pasekė dar devynios Rytų ir Vidurio Europos šalys. Nors jos ir nenutraukė tiekimo, vis tiek skundėsi, kad buvo priverstos išleisti pinigus vakcinos dozėms, kurių joms nereikėjo. Šalys spaudė EK atnaujinti susitarimą ir ne kartą kėlė šį klausimą sveikatos apsaugos ministrų susitikimuose.
Komisijai pavyko pasiekti, kad „Pfizer“ įsipareigotų perskirstyti kai kurių prekių pristatymo terminus, tačiau to neužteko. Sumažėjus skiepijimo rodikliams prie raginimų derėtis iš naujo prisijungė ir kitos šalys.
Gegužę EK tyliai paskelbė, kad iš esmės persvarstė susitarimą. Naujuoju susitarimu buvo sumažintas numatytų pristatyti dozių skaičius, nors tikslus ir nebuvo nurodytas. Jos buvo perskirstytos pristatyti per ateinančius ketverius metus. EK nenurodė, kiek vakcinų ES šalys turi pirkti.
Lenkija atsisakė pasirašyti šį susitarimą. A.Niedzielskis teigė, kad apmokėjimai būtų „tiesiogine prasme už nepagamintas dozes, kurios dar nebuvo ir niekada nebus pagamintos, todėl „Pfizer“ nekainuos nei cento“.
Kompanija pateikė ieškinį, kuris gali siekti net 1,2 mlrd. eurų, atsižvelgiant į tai, kad viena vakcinos dozės kaina yra 19,5 euro. Tačiau tikslios sutarties detalės nėra atskleidžiamos.
„Pfizer“ atstovas spaudai teigė, kad sprendimas priimtas „po užsitęsusio sutarties pažeidimo ir šalių geranoriškų diskusijų laikotarpio“.
15min verdiktas: trūksta konteksto. „Pfizer“ ir „BioNTech“ tikrai padavė Lenkiją į teismą už sutarties dėl COVID-19 skiepų pirkimo nesilaikymo. Bet ne dėl to, kad priverstinai nepaskiepijo pakankamai gyventojų, o dėl to, kad ES nusprendė nebepirkti dalies anksčiau sutartų vakcinos dozių.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
