„Pfizer“ vakcina atnešė milijardinį pelną: kur keliauja šie pinigai?

Kaip rašoma Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ naujienų rusų kalba portale, dėl COVID-19 pandemijos daugelis pasaulio miestų patyrė ekonominę žalą.

Maincas Vokietijoje, priešingai, dėl koronaviruso, tiksliau – kovos su juo, atsikratys ilgalaikių skolų ir gaus stiprų finansinį impulsą plėtrai.

Dabar jis turi visas galimybes tapti vienu iš pasaulinių mokslo ir medicinos centrų onkologijos, virusologijos bei gerontologijos srityse.

Kadaise, viduramžių pabaigoje, prie šio senovinio miesto, įsikūrusio palei Reiną, klestėjimo labai prisidėjo Johanas Gutenbergas, čia išradęs spausdinimo presą.

Dabar pasaulinės žinių ekonomikos laikais susituokę imunologai Gutenbergo universiteto Medicinos fakulteto dėstytojai U.Şahinas ir Özlem Türeci biotechnologijų įmonei „BioNTech“ Maince sukūrė vakciną nuo mirtino viruso.

Vakciną, pagrįstą iš esmės nauja mRNR technologija, kuria šiemet nuo koronaviruso buvo paskiepyta dauguma Europos, Šiaurės Amerikos, Japonijos ir Brazilijos gyventojų, o kitąmet masiškai bus skiepijami Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos gyventojai.

123RF.com nuotr./„Pfizer“

Milijardinis pelnas per kelis mėnesius

Už Vokietijos ribų ši vakcina beveik visada vadinama „Pfizer“ vakcina, nes praėjus kelioms savaitėms nuo jos sukūrimo 2020 metais kompanija „BioNTech“ sudarė strateginį aljansą su JAV farmacijos milžine „Pfizer“, sakoma „Deutsche Welle“ portale publikuotame straipsnyje.

Remdamasi patirtimi, amerikiečių korporacija organizavo didelio masto trečiąjį vakcinos klinikinių tyrimų etapą, padėjo parengti dokumentus jos registracijai JAV ir Europos Sąjungoje pačioje 2020 metų pabaigoje, suteikė gamybos patalpas, kas buvo ypač svarbu pradiniame preparato platinimo etape.

„Pfizer-BioNTech“ vakcina, kurios oficialus pavadinimas „Comirnaty“, suvaidino lemiamą vaidmenį skiepijimo kampanijose beveik visose demokratinėse išsivysčiusiose šalyse.

Vakcina pasirodė ne tik labai veiksminga, bet ir prieinama, nes abi bendrovės-partnerės sugebėjo per trumpiausią įmanomą laiką smarkiai padidinti jos gamybos apimtis.

Pasak „Deutsche Welle“ naujienų portalo rusų kalba publikacijos, tai mažiau nei per metus šioms įmonėms atnešė milijardus dolerių pelno.

Kartu – ir mokestinių pajamų srautą trims Vokietijos miestams ir dviem federacinėms žemėms.

„Scanpix“ nuotr./Uguras Sahinas ir Özlem Türeci

7,1 mlrd. eurų pelno

Kompanijos „BioNTech“ grynasis pelnas per pirmus devynis šių metų mėnesius siekė 7,1 mlrd. eurų.

Kartu su jos akcininkais didžiausiu nugalėtoju tapo ir Maincas.

Pirma, dėl tokios komercinės sėkmės vienas labiausiai prasiskolinusių Vokietijos miestų šiuos metus, anot burmistro Michaelo Eblingo, tikisi užbaigti su 1,1 mlrd. eurų vietos biudžeto pertekliumi.

Kaip nurodo „Deutsche Welle“, kitąmet tikimasi, kad dėl šios įmonės mokesčių miesto biudžeto perteklius sieks 490 mln. eurų.

Todėl merija planuoja, kad iki 2022 metų pabaigos pagaliau pavyks ne tik visiškai išmokėti nuo 1980-ųjų vidurio susikaupusias skolas, bet net sumažinti mokesčius vietos verslui ir taip į miestą pritraukti naujų įmonių.

„BioNTech“, kaip mokesčių mokėtojo, perspektyvos yra daug žadančios.

Reikalas čia ne tik dėl Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos gyventojų skiepijimo, kai kuriose šalyse vykstančios revakcinacijos ir 5-11 metų amžiaus vaikų skiepijimo esančios didžiulės „Comirnaty“ paklausos.

Kompanija „BioNTech“ buvo įsteigta 2008 metais siekiant sukurti mRNR technologija pagrįstus individualizuotus vėžio gydymo būdus.

Kovojant su COVID-19, ši technologija įrodė savo efektyvumą ir atnešė įmonei pelno, reikalingo tolesnei plėtrai, rašo „Deutsche Welle“.

Todėl dabar tikimasi, kad bendrovė pasieks proveržį savo pagrindinėje veiklos srityje – onkologijoje. Tai lemtų tolesnį kompanijos pajamų augimą, galbūt pakankamai reikšmingą.

Tuo pačiu metu „BioNTech“ mokslininkai kuria vakciną nuo maliarijos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vakcinacija Austrijoje

Antras Mainco laimėjimas – kad šis apie 220 tūkst. gyventojų turintis miestas dabar patiria statybų ir investicijų bumą.

„BioNTech“ vadovas ir bendrasavininkas U.Şahinas paskelbė ketinantis investuoti daugiau kaip 1 mlrd. eurų į dešimties naujų pastatų statybą visame mieste. Tarp jų – gamykla, kurioje bus gaminami vaistai vėžinėms ligoms gydyti.

„Deutsche Welle“ naujienų rusų kalba portale skelbiamame straipsnyje sakoma, kad jau 2022 metų pradžioje bendrovei bus perleista prie jos būstinės esanti buvusių Bundesvero kareivinių teritorijos dalis.

„Ten statysime naujas laboratorijas ir biuro patalpas“, – nurodė profesorius U.Şahinas.

Likusią Bundesvero teritorijos dalį „BioNTech“ perims 2023 metų pradžioje. „Tuomet turėsime dvigubai daugiau ploto nei dabar.“

Jei dabar įmonės būstinėje dirba apie 1800 žmonių (visame pasaulyje – apie 2800), tai per ateinančius 5-8 metus darbo vietų Maince bus nuo 3000 iki 4000. Pirmiausia – mokslinio personalo.

Kaip svarstė miesto meras, iš viso per dešimtmetį Maince gali atsirasti iki 5000 naujų gerai apmokamų darbo vietų medicinos ir farmacijos sričių specialistams.

Iš subsidijuojamų žemių – į donores

Maincas yra Reino krašto-Pfalco žemės sostinė.

Pasak „Deutsche Welle“, dalis „BioNTech“ sumokamų mokesčių keliauja į šios žemės biudžetą.

Įplaukų suma pasirodė esanti tokia didelė, kad Reino kraštas-Pfalcas, greičiausiai nustos būti viena iš 11 subsidijuojamų Vokietijos žemių ir galbūt net prisijungs prie 5 dabartinių Vokietijos žemių-donorių.

Taigi pernai Vokietijos vyriausybės kompanijai „BioNTech“ suteikti 375 mln. eurų pasirodė esanti gera vokiečių mokesčių mokėtojų lėšų investicija.

Juolab, kad U.Şahinas įmonės uždirbtus pinigus investavo ir investuoja ne tik Maince. Taip jos tyrimų ir gamybos vieta Idao-Oberšteino mieste toje pačioje Reino krašto-Pfalco žemėje šį rudenį gavo naujas laboratorines patalpas.

O prieš metus „BioNTech“ nupirkta gamykla Marburge, kaimyninėje Heseno žemėje, praėjusią žiemą per kelis mėnesius buvo paversta viena didžiausių pasaulyje mRNR vakcinų gamintojų.

Čia toliau didinama gamyba, kad būtų pasiektas tikslas per metus pagaminti 1 mlrd. vakcinos dozių.

„Tačiau galime įsivaizduoti tolesnį pajėgumų didėjimą“, – „Deutsche Welle“ naujienų rusų kalba portale cituojamas profesorius U.Şahinas.