Pradiniai ketvirtadienį ryte rinkimų komisijos paskelbti rezultatai, gauti suskaičiavus balsus kiek daugiau nei penktadalyje rinkimų rajonų, rodo, kad ANC pirmauja. Jo pagrindiniai varžovai Demokratinis aljansas (DA) su 26 proc. balsų smarkiai atsilieka.
Trečiadienį įvykę rinkimai turi parodyti, ar 66 metų prezidentas Cyrilas Ramaphosa gali atgaivinti paramą ANC ir apmalšinti augantį PAR visuomenės nepasitenkinimą.
C.Ramaphosa vadovauti šaliai pradėjo pernai, kai ANC privertė atsistatydinti tuometinį prezidentą Jacobą Zumą. Devynerius metus trukusį J.Zumos valdymą lydėjo įtarimai korupcija ir ekonomikos bėdos, jam vadovaujant parama ANC smuko daugiausiai nuo 1994 metų.
Preliminarūs rinkimų rezultatai aiškės ketvirtadienį, o oficiali laimėtoja bus paskelbta šeštadienį.
Daugiausiai vietų parlamente gavusi partija išrinks prezidentą; jis bus prisaikdintas gegužės 25 dieną.
„Šių rinkimų rezultatai suteiks didelį postūmį investuotojams... ir investuotojų pasitikėjimui; kalbama apie pasitikėjimą ir apie ateitį“, – trečiadienį atidavęs savo balsą sakė C. Ramaphosa.
„Mes atsiprašome už savo klaidas“, – pridūrė jis.
Parama ANC mažėjo su kiekvienais rinkimais nuo 2004-ųjų. 2016 metais per vietos valdžios rinkimus partija gavo 54 proc. balsų – gerokai mažiau nei 62 proc. balsų, gautų per praėjusius nacionalinius rinkimus 2014 metais.
Rinkimai įvyko 25 metai po to, kai vadovaujant Nelsonui Mandelai ANC triumfuodama atėjo į valdžią per pirmąjį šalies visų rasių balsavimą, užbaigusį apartheido valdymą.
Dauguma apklausų rodė, kad ANC turi gauti beveik 60 proc. balsų. Tai lemia C. Ramaphosos efektas ir silpnos opozicijos susiskaldymas.
Pietų Afrikos universiteto (UNISA) Politologijos fakulteto profesorius Dirkas Coetzee (Dirkas Kutzė) sakė, kad „kuo daugiau procentų gaus ANC, tuo daugiau derybinės galios turės“ C. Ramaphosa.
„Jei Ramaphosa gaus mažiau nei 50 proc., jis bus labai pažeidžiamas“ kalbant apie jo varžovų pačioje ANC iššūkius, pridūrė D.Coetzee.
„Skurdžiai vis labiau skursta“
ANC pakenkė didėjantis visuomenės pyktis dėl jo nesugebėjimo spręsti skurdo ir nelygybės klausimų šalyje panaikinus apartheidą.
„Davėme jiems 25 metus, bet skurdžiai vis labiau skursta, o turtingieji – lobsta, – sakė 28 metų mokytoja Anmareth Preece iš Kolinio Šiaurės Vakarų provincijoje. – Mums reikia vyriausybės, kuri valdytų žmonėms, o ne pačiai sau.“
2018 metais ekonomika augo vos 0,8 proc., o nedarbas yra maždaug 27 procentų. Jaunimo nedarbas viršija 50 procentų.
Iš 47 opozicinių partijų svarbios yra tik pagrindinė opozicinė jėga centro DA ir radikalus kairiųjų judėjimas „Ekonominės laisvės kovotojai“ (EFF).
DA tikisi nusikratyti vidurinės klasės baltųjų partijos įvaizdžio. Pirmajam juodaodžiui aljanso lyderiui Mmusi Maimane (Musiui Maimanei) tai buvo pirmieji visuotiniai rinkimai po vadovavimo perėmimo 2015 metais. Tikimasi, kad aljansas kiek pagerins savo pozicijas palyginti su 22 proc. balsų, gautų 2014 metais.
EFF, kurį prieš šešerius metus inicijavo buvęs ANC jaunimo lyderis Julius Malema, prognozuojamas didelis pozicijų sustiprinimas – nuo 6,3 proc. iki numatomų 11 proc. balsų.
„ANC laikė žmones savaime suprantamu dalyku. Atsirado tam tikros arogancijos“, – Port Elizabete pietinėje pakrantėje sakė 45 metų rinkėjas Mandla Booi.
EFF, kuris labiausiai patinka jaunimui ir neturtingiesiems, kampanijos metu skelbė apie politiką atimti žemes iš baltųjų savininkų ir atiduoti ją juodaodžiams.
Žemės perskirstymas taip pat yra ANC politika, verčianti nerimauti kai kuriuos investuotojus.
Balsuoti šiuose rinkimuose galėjo maždaug 26,8 mln. registruotų rinkėjų. Iš viso šalyje veikė 22 925 balsavimo punktai.
