Protestuotojai išėjo į gatves praėjus dienai po to, kai jie paragino prezidentą Cyrilą Ramaphosą pasitraukti iš posto dėl didelės ekonomikos ir energetikos krizės.
Nacionalinė jungtinė operatyvinė ir žvalgybos struktūra teigė, kad areštai susiję su „viešu smurtu, bauginimu, žala ypatingos svarbos infrastruktūrai, vagystėmis ir bandymais plėšikauti“.
Trečioji pagal dydį šalies partija – kairiojo sparno judėjimas „Ekonominės laisvės kovotojai“ (EFF) – paragino „uždaryti šalį“, sukeldama baimę, kad gali pasikartoti kruvini susirėmimai ir plėšikavimai, įvykę prieš mažiau nei dvejus metus.
Tačiau demonstrantų aktyvumas buvo nedidelis, o raginimai streikuoti liko neišgirsti, nes vyriausybė, siekdama nuslopinti neramumus, sutelkė tūkstančius policininkų ir karių.
Apie 5 000 žmonių dalyvavo demonstracijoje prie C.Ramaphosos oficialios rezidencijos sostinėje Pretorijoje.
Kitose šalies dalyse protestuotojai susibūrė į grupes, kurių dydis svyravo nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų žmonių.
Raginimas protestuoti atgaivino prisiminimus apie 2021 metų liepą vykusius susirėmimus, per kuriuos kilo didžiausias smurtas nuo pat apartheido režimo pabaigos ir demokratijos įsigalėjimo 1994 metais.
Mažiausiai 350 žmonių žuvo, kai protestai, kilę dėl buvusio prezidento Jacobo Zumos įkalinimo, peraugo į riaušes ir plėšikavimą.
C.Ramaphosa, buvęs profsąjungos vadovas, po apartheido tapęs verslo magnatu ir 2018 metais – prezidentu, pažadėjo per naujausius protestus užkirsti kelią tam, ką pavadino anarchija.
Jo reitingai smuko dėl netinkamo ekonomikos tvarkymo, dėl ko šalyje nuolat trūksta elektros energijos ir auga nedarbas.
