Jose Calida sakė, kad tarp su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS) siejamų kovotojų, atakavusių 200 tūkst. gyventojų turintį Maravio miestą Mindanao saloje, yra indoneziečių ir malaiziečių.
„Tai, kas vyksta Mindanao, jau nebėra Filipinų piliečių maištas, – sakė J.Calida žurnalistams. – Tai virto užsienio teroristų, išgirdusių ISIS („Islamo valstybės“) kovos kvietimą, invazija“.
Filipinų vyriausybės pajėgos su šarvuočiais ir koviniais sraigtasparniais mėgina susigrąžinti Maravio kontrolę iš ginkluotų užpuolikų.
Su IS siejami kovotojai laiko apsiautę šį miestą nuo anksčiau šią savaitę vyriausybės pajėgų surengto reido, per kurį nesėkmingai mėginta sulaikyti vieną iš labiausiai ieškomų kovotojų Azijoje.
Užpuolikai nuo antradienio vakaro siautėjo Maravio gatvėse: jie padeginėjo pastatus, paėmė įkaitais katalikų kunigą ir keliolika tikinčiųjų, o didelę miesto dalį atkirto nuo išorinio pasaulio.
Smurtas privertė sprukti tūkstančius gyventojų ir padidino nuogąstavimus, kad ekstremistai stiprina savo pozicijas šalyje.
Per susirėmimus žuvo mažiausiai 44 žmonės, tarp jų 31 kovotojas ir 11 karių, ketvirtadienį nurodė pareigūnai. Kol kas neaišku, ar tarp aukų yra civilių gyventojų.
Gaunama labai prieštaringos informacijos apie tai, kas vyksta. Prieš dvi dienas prezidentas Rodrigo Duterte žiniasklaidai paskelbė, kad kovotojai nurėžė galvą šalia Maravio esančio Malabango miesto policijos viršininkui, tačiau jis pats penktadienį naujienų agentūrai AP sakė esąs gyvas ir sveikas.
Romeo Enriquezas sakė, kad ši painiava veikiausiai įvyko todėl, kad antradienį susirėmimuose žuvo jo pirmtakas, nors jam visgi nebuvo nupjauta galva.
R.Duterte antradienį 60 dienų laikotarpiui įvedė karo padėtį musulmoniškoje Mindanao saloje, sudarančioje beveik trečdalį visos šalies teritorijos ir turinčioje apie 20 mln. gyventojų.
Prezidentas įspėjo, kad karo padėtis gali būti paskelbta ir visoje šalyje, kad būtų užkirstas kelias iš Mindanao plisti islamistų keliamai grėsmei.
Karo padėtis Filipinuose yra itin jautri tema, nes ją 1972-aisiais buvo įvedęs velionis diktatorius Ferdinandas Marcosas, siekdamas du dešimtmečius išlikti valdžioje.
Maravio neramumų epicentre yra Isnilonas Hapilonas – arabiškai kalbantis musulmonų pamokslininkas, garsėjantis patirtimi rengti komandosų atakas. Jis laikomas jungiamąja grandimi tarp virtinės kovotojų grupuočių, siekiančių susivienyti ir tapti galingesne jėga.
Jungtinės Valstijos I.Hapiloną laiko vienu pavojingiausių teroristų pasaulyje ir už informaciją, kuri padėtų jį sučiupti, yra pažadėjusios skirti 5 mln. JAV dolerių premiją.
Kovotojų grupuotei „Abu Sayyaf“ vadovaujantis I.Hapilonas 2014 metais prisiekė ištikimybę „Islamo valstybei“. Jis taip pat vadovauja kovotojų aljansui, kurį sudaro mažiausiai dešimt mažesnių grupuočių, tarp jų Maute grupuotei, dalyvaujančiai Maravio apsiaustyje.
Visas šias grupuotes įkvepia IS, tačiau kol kas neturima duomenų, kad jas ir džihadistų judėjimą sietų kokie nors konkretūs, reikšmingi ryšiai.
Antradienio vakarą armija surengė reidą į įtariamą I.Hapilono slėptuvę Maravyje, tačiau operacija greitai komplikavosi. Kovotojai išsikvietė pastiprinimą ir išstūmė vyriausybės pajėgas, o I.Hapilonas vėl paspruko. Kariškiai sakė maną, kad jis tebėra Maravyje.
