Šie manevrai surengti praėjus savaitei po Šiaurės Korėjos įvykdyto iki šiol galingiausios šios šalies tarpžemyninės raketos, galinčios pasiekti taikinius JAV Rytų pakrantėje, bandymo.
Penkių dienų pratybos „Budrusis asas“ (Vigilant Ace) turi pagerinti sąjungininkų gebėjimą bendradarbiauti karo atveju, nurodė Pietų Korėjos gynybos ministerija.
Į kasmet Korėjos pusiasalyje rengiamas pratybas JAV 7-oji aviacijos armija pasiuntė strateginių orlaivių, tarp jų šešis naikintuvus F-22 ir 18 radarais sunkiai susekamų F-35.
Manevruose dalyvauja apie 12 tūkst. amerikiečių kariškių.
Kai kurios vietos žiniasklaidos priemonės paskelbė, kad pratybose dalyvaus strateginiai bombonešiai B-1B, bet pareigūnai šios informacijos negalėjo patvirtinti.
Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida pareiškė, kad šios bendros pratybos priartins Korėjos pusiasalį „prie branduolinio karo slenksčio“. Tokia retorika yra įprasta Pchenjano propagandai, nes ši šalis JAV ir Pietų Korėjos reguliariai rengiamas karines pratybas laiko pasiruošimais invazijai.
Vis dėlto įtampa yra pasiekusi pavojingą lygį, Šiaurės Korėjai artėjant prie savo tikslo – susikurti patikimai veikiančių didelio nuotolio raketų, galinčių nešti branduolinius užtaisus, o JAV prezidentui Donaldui Trumpui vartojant agresyvią retoriką Pchenjano atžvilgiu.
Pchenjanas „rimtai svarstys“ atsakomąsias priemones į šias pratybas, o JAV ir Pietų Korėjai teks „brangiai sumokėti už savo provokacijas“, sekmadienį, prieš prasidedant manevrams, paskelbė valstybinė Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).
Daugelis pietų korėjiečių tokią Šiaurės Korėjos retoriką ignoruoja, bet kai kurie Amerikos aukšto rango pareigūnai reiškė susirūpinimą po Pchenjano įvykdyto jau trečio tarpžemininės raketos bandymo.
Sekmadienį JAV senatorius Lindsey Grahamas sakė manąs, kad Pietų Korėjoje dislokuotų Amerikos kariškių šeimoms reikėtų palikti tą šalį, nes artėja konfliktas su Šiaurės Korėja.
JAV vyriausybė nėra paskelbusi oficialaus sprendimo evakuoti Amerikos piliečius iš Pietų Korėjos, ir tokių ženklų nebuvo Seulo diplomatinėje bendruomenėje. Jeigu būtų evakuojami Seulo artimiausios sąjungininkės ir pagrindinės karinės gynėjos piliečiai, tai gali sukelti kitų šalių ir pietų korėjiečių paniką.
Be amerikiečių diplomatų ir kitų ambasados darbuotojų, Pietų Korėjoje yra apie 28,5 tūkst. JAV karių. Daugelis jų į savo postus atvyko kartu su savo šeimomis, daugeliu atveju gyvenančiomis didžiuliuose budriai saugomuose kariniuose miesteliuose.
Sekmadienį Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas generolas H.R.McMasteris sakė, kad D.Trumpas imsis priemonių atsakyti į Šiaurės Korėjos keliamą grėsmę.
„Prezidento mums pateikti prioritetai – veikti kiek galima sparčiau, kad galėtume išspręsti šią krizę su Šiaurės Korėja“, – kariškis sakė interviu televizijai „Fox News“.
„Jei bus būtina, Jungtinių Valstijų prezidentas turės tuo pasirūpinti, nes jis yra sakęs, kad neketina leisti žudikiškam, neprognozuojamam režimui grasinti Jungtinėms Valstijoms“, – pridūrė H.R.McMasteris.
